Rugsėjo 3 d. Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius karo kapelionas Tomas Karklys susitiko su Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojais, papasakojo jiems apie Šiluvą, Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus, ypatingas maldų vietas, o savo pasakojimą iliustravo dokumentiniu filmu apie Šiluvą.
Rugsėjo 8-15 d. Šiluvoje vyksiantys Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės) – vienos ryškiausių krikščioniškų šeimų švenčių.
Karo kapelionas T. Karklys susitikime su Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojais kalbėjo, kad Šilinės – tarsi vaistas nuo ligotos kasdienybės, o maldininkai ir piligrimai savo malda siekia pajusti beribę Dievo malonę. Pasakodamas apie Šiluvą kapelionas kalbėjo, kad dar prieš apsireiškiant Dievo Motinai čia buvo švenčiami Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, liaudiškai tariant – Šilinės. Šis pavadinimas, matyt, bus kilęs nuo seno vietovardžio Šilas, iš kurio vėliau išsirutuliojo dabartinė Šiluva. Nuo 1775-ųjų, popiežiui leidus, Šiluvos atlaidai švenčiami aštuonias dienas. Kiekviena atlaidų diena turi vis kitą intenciją. Šiluvos bažnyčia – bene pirmoji Lietuvoje Marijos Gimimo šventovė. Žmones į Šiluvą traukė ne tik patys atlaidai, bet ir vis plačiau sklindanti žinia apie Marijos apsireiškimą ir bažnyčioje kabantis nuo 1622-ųjų malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas ir Marijos apsireiškimo vieta. Ypatinga maldų vieta – netoli bažnyčios stovinti didinga Apsireiškimo koplyčia. Į koplyčios altoriaus pamatus įmūrytas akmuo, ant kurio, manoma, apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Šiluvos Mergelę žmonės vadina Ligonių Sveikata. Ilgainiui šis titulas prigijo Šiluvos Dievo Motinai, mat ne vienas čia atvykęs maldininkas atgavo tiek fizinę, tiek dvasinę sveikatą. Šioje vietoje meldėsi daugybė piligrimų, tarp jų ir popiežius Jonas Paulius II.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos didžiajame altoriuje kabo stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Bazilikos dešinėje yra Marijos – Ligonių Sveikatos koplytėlė, kurioje galima pamatyti po Marijos apsireiškimo rastą skrynią ir joje slepiamus bažnyčios turtus: ant lentos tapytą ir 1663 m. per kivirčą su kalvinistais peršautą kryžių, senuosius Šiluvos bažnyčios liturginius drabužius ir reikmenis. Atvykę aplankykite piligrimų informacijos centrą, muziejų, o važiuodami į atlaidus ar grįždami iš jų užsukite į netoli Šiluvos esantį dar vieną svarbų religinį centrą – Tytuvėnų vienuolyną.
Regina Rajeckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja
Nuotrauka Artūro Užgalio.
