Liepos 6 d. Katedros aikštėje Vilniuje surengtos į Žalgirio mūšio inscenizaciją išvykstančio Vytauto Didžiojo ir jo riterių teatralizuotos palydos.
Palydų šventėje skambėjo istorinės karinės lietuvių dainos, buvo šokami rūmų šokiai, pasirodė vėliavininkų grupė iš Italijos, buvo demonstruojami Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojų atkurti autentiški IX-XIV, XV amžių mūsų protėvių kasdieniai rūbai.
Renginio metu pirmą kartą viešai lietuvių kalba buvo atlikta bažnytinė giesmė „Dievo motina“. Šia giesme viduramžiais buvo išlydimi į karą išeinantys vyrai. Giesmės žodžius iš lotynų kalbos išvertė poetas Vladas Braziūnas, aranžavo kompozitorius Audrius Balsys.
Vilniaus miestelėnams ir svečiams Vytautas Didysis pasirodė lydimas svitos, raitų riterių. Į iškilmingą rikiuotę šalia savo valdovo sustojo vėliavnešiai su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemių vėliavomis, taip pat bajorų ir Lietuvos miestų vėliavomis. Paskelbus Vytauto priesaiką, visa kariauna Pilies gatve pajudėjo Aušros Vartų link. Su istorinėmis vėliavomis eisenoje žygiavo ir Lietuvoje gyvenantys armėnai, primindami apie Vytauto pulkuose besikovusius savo protėvius. Į mūšio lauką išvykstančių vyrų vorą lydėjo karo būgno, kurį nešė Vytauto Didžiojo kariaunos totoriai, garsai.
Palydų šventėje planuojama dalyvavo Rugiaveidė, senosios muzikos ir šokio ansambliai „Banchetto Musicale“, „Puelli Vilnenses“, Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“, Lietuvos valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“, Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ riteriai, atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis vilkintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai. Palydų šauklys – Kariūnų teatro vadovas Saulius Čėpla. Renginio režisierius – Mindaugas Urbonavičius.
Apie Žalgirio mūšio inscenizaciją
Žalgirio mūšio inscenizacija istoriniame Griunvaldo lauke Lenkijoje vyks liepos 17 d. Pirmą kartą inscenizacijoje Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos atstovas. Garbingas vaidmuo patikėtas Lietuvos kariuomenės karininkui majorui Donatui Mazurkevičiui.
Vytautas Didysis kartu su savo raitąja riterių palyda į mūšio inscenizacijos lauką planuojama ves maždaug 50 riterių, Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovų ir jų sąjungininkų, būrį. Pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių Vytį, saugos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis.
Lietuvos atstovai bus įsikūrę atskiroje viduramžių stovykloje, kur po kovų ilsėsis riteriai, virs viduramžių karinės stovyklos gyvenimas. Stovyklos gyventojai privalės laikyti griežtų reikalavimų, nes stovykloje gyvenimas tekės kaip ir prieš šešis šimtmečius: teks gyventi viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, patiems ruošti valgį, valgyti naudojant tik viduramžiams būdingus rakandus, patiems tvarkytis ginklus, visą laiką vilkėti viduramžių laikmečio apranga.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 m. Inscenizacijos sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 m. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
J. srž. Luko Kalvaičio, mjr. Rolando Putniko, KAM nuotr. archyvo nuotr.
