Gegužės 15 dieną Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestru ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos I-osios rinktinės kariais savanoriais minės Kalniškės mūšio 65-ąsias metines.
Minėjimo metu, kuris vyks Kalniškės mūšio vietoje Lazdijų rajone, bus pagerbtas partizanų atminimas, keliamos vėliavos, gros orkestras, aidės salvės, vyks moksleivių piešinių konkurso ,,Kovos už laisvę Kalniškės mūšyje istorija" paroda.
Kalniškės mūšis, viena didžiausių ir tragiškiausių partizanų pasipriešinimo kovų Lietuvos pokario metų istorijoje, vyko 1945 m. gegužės 16 d. Tądien ryte okupantų kariuomenė apsupo Kalniškės mišką (Alytaus apskritis Simno valsčius). Buvo aišku, kad susidūrimo išvengti nepavyks. Kalniškės partizanai gynybai pasirinko gana aukštą Meškakalnio kalvą. Partizanų grupei, kurią sudarė šiek tiek daugiau nei 60 žmonių, vadovavo Nepriklausomos Lietuvos karininkas Jonas Neifalta-Lakūnas.
Rusų kariniai daliniai tikėjosi lengvai susidoroti su nedideliu partizanų būriu ir į kalną ėjo drąsiai, beveik nesislapstydami, tačiau susidūrė su nuožmiu pasipriešinimu. Per mūšį, kuris tęsėsi iki vakaro, okupantai neteko daugiau nei keturių šimtų karių. Partizanai kovėsi narsiai – kritus draugui, bendražygis, buvęs šalia, imdavo ginklą ir tęsdavo kovą tol, kol baigdavosi šoviniai ir išsekdavo jėgos.
Iš priešo apsupties ištrūkti pavyko apie 20 partizanų. Būrio vadui Jonui Neifeltui-Lakūnui taip pat pasisekė išsigelbėti, bet jis žuvo po kelių mėnesių prie Atesnykėlių kaimo.
Po Kalniškės mūšio stribai viešai išstatė žuvusiųjų partizanų kūnus. Šalia keturiasdešimt dviejų Kalniškės mūšyje žuvusiųjų partizanų ant gatvės grindinio buvo paguldyti ir dviejų partizanių – „Pušelės" ir Onutės Vilčinskienės kūnai.
Kiekvienais metais gegužės mėn. Kalniškės mūšio vietoje susirenka rezistencinių kovų dalyviai, jų vaikai, tremtiniai, skautai, visi neabejingi Lietuvos praeičiai ir ateičiai.
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo pasitarimų salei suteiktas Kalniškės vietovės vardas, Lietuvos pokario metų istorijai atminti. Šioje salėje pakabintas Kalniškės mūšio aprašymas, vietovės žemėlapis su pažymėta mūšio vieta, paminklo žuvusiems Kalniškės mūšyje nuotraukos.
Daugiau informacijos apie Kalniškės mūšio minėjimą: Birutės bataliono Viešųjų ryšių skyriaus civilių ir karių bendradarbiavimo specialistas viršila Romas Ramanauskas, tel 8 315 523 00 (sujungti su S5 skyriumi), mob. tel. 8 686 803 35.
KAM nuotraukų archyvo nuotraukose — paminklas, Kalniškės mūšyje žuvusiems partizanams atminti; partizanų būrio vadas Nepriklausomos Lietuvos karininkas Jonas Neifalta-Lakūnas.
