Balandžio 6 d. Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė telefonu kalbėjosi su jai skambinusiu JAV gynybos sekretoriaus patarėju tarptautinio saugumo klausimais Alexanderiu Vershbow (Alexander Vershbow), su kuriuo aptarė JAV branduolinės politikos pasikeitimus, numatančius susiaurinti ir aiškiai apibrėžti JAV branduolinio ginklo panaudojimo atvejus.
„Suprantama, kad šie nauji JAV sprendimai turės įtakos ir NATO branduolinei politikai, todėl šiuo klausimu Aljanso narės diskutuoja ir kartu, ir dvišaliu pagrindu“, – sakė krašto apsaugos ministrė.
Pasak R. Juknevičienės, Lietuva supranta šį JAV žingsnį ir tikisi, kad ir tokios šalys kaip Rusija, kurios karinė doktrina numato pirmojo branduolinio smūgio galimybę, atitinkamai įvertins šias JAV pastangas sumažinti branduolinio konflikto grėsmes.
Keičiama JAV branduoline politika siekiama sustiprinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nuostatas (angl. Nuclear Non-Proliferation Treaty, NPT) ir padidinti turimo branduolinio ginklo atsargų saugumą.
Balandžio 6 d. JAV vadovybė paskelbė atnaujintą branduolinės politikos peržiūros dokumentą (angl. Nuclear Posture Review), kuris apibrėžia keičiamos JAV branduolinės politikos principus. Jame teigiama, kad JAV nenaudos ir negrasins panaudoti branduolinį ginklą prieš nebranduolines valstybes, Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nares, kurios laikosi šios sutarties nuostatų.
Dokumente taip pat numatyta, kad valstybė, panaudojusi cheminį ar biologinį ginklus prieš JAV, jų sąjungininkes ar partneres, sulauks adekvataus atsako įpratsine (konvencine) ginkluote.
Šaltojo karo metais JAV branduolinė politika numatė galimybę panaudoti branduolinį ginklą kaip atsaką į galimą Sovietų Sąjungos ar Varšuvos pakto sąjungininkių masinį puolimą su įprastine ginkluote, taip pat kaip atsaką į galimą cheminio ar biologinio ginklo panaudojimą prieš JAV ir jos sąjungininkes.
Danguolė Bičkauskienė, krašto apsaugos ministrės patarėja viešiesiems ryšiams, tel. 8 686 06265, 273 55 20.
