Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas div. gen. Stasys Raštikis, Antrojo pasaulinio karo metais dirbęs Vytauto Didžiojo karo muziejuje, savo knygoje „Kovose dėl Lietuvos" taip aprašo Vytauto Didžiojo karo muziejų: „Netenka aprašinėti atskirų Karo Muziejaus skyrių, nes kas jų nematė ar nežinojo. Vytauto kapela su didingais istoriniais paveikslais, vaizduojančiais vytautinės Lietuvos ir jos valdovo Vytauto Didžiojo galybę; Lietuvos kariuomenės ir laisvės kovų skyrius su kautynių vaizdais, pulkų istorijomis, pasižymėjusių karių fotografijomis bei biustais, trofėjais ir vėliavomis; ginklų skyrius su įvairiausių ginklų kolekcijomis; priešistorinės Lietuvos skyrius su piliakalnių pjūviais, archeologiniais radiniais, mūsų seniausių tvirtovių suakmenėjusiais ąžuolais; aušrininkų galerija; prancūzmečio ir įvairiausių sukilimų skyrius; karo aviacijos skyrius su garsiosios Lituanicos liekanomis ir Atlanto nugalėtojų Stepo Dariaus ir Stasio Girėno relikvijomis; pagaliau žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės karių kripta – tai buvo regimi Lietuvos praeities liudininkai, teikę žiūrovams Lietuvos istorijos, buvusios Lietuvos galybės, lietuvių tautos kovų, pergalių, pasisekimų ir nelaimių vaizdus." Įdomu, ką pasakytų div. gen. S. Raštikis, pamatęs erdvią, ištaigingą Didžiąją salę ir didingą jos ekspoziciją po restauracijos?
Šiemet vasario 11 d. įvyko Vytauto Didžiojo karo muziejaus 89-ųjų įkūrimo metinių paminėjimo ir Didžiosios salės ekspozicijos atidarymo renginys. Daugiau nei metų prireikė salei rekonstruoti ir ekspozicijoms įrengti. Ir štai dabar Didžioji salė atvira visiems kauniečiams ir miesto svečiams. Lankytojai gali susipažinti ir su muziejaus istorija, ir su fondų saugyklose ilgai saugotomis muziejinėmis vertybėmis: 1901 m. Jano Stykos nutapytu paveikslu „Vytauto priesaika", visų Lietuvos valdovų portretais, 1676 m. vokiečių kalba išleista Kazimiero Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas", unikaliais ir retais archeologiniais radiniais, gausia alebardų ir espantonų kolekcija. Eksponuojami 1940 m. laikotarpio daiktai ir nuotraukos, kai okupantams užgrobus Lietuvą, prasidėjo tragiškas karininkų ir jų šeimų naikinimas. Lankytojai išvys okupantų ir Lietuvos partizanų ginklus, jau atkurtoje Lietuvoje sukonstruotus automatus „Vytis-1" ir „Vytis-2" ir daugybę kitų. Daug pastangų, energijos, laiko ir meilės, įrengiant Didžiosios salės ekspoziciją, įdėjo Archeologijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos, Karybos istorijos, Naujausiųjų laikų karybos istorijos, Fondų apskaitos ir apsaugos skyrių darbuotojai.
Renginio metu buvo surengta Lenkijos ir Lietuvos valdovo Augusto II atkurtos vėliavos prikalimo ir pakabinimo ceremonialas. Istorinė vėliava nuo 1702 m. saugoma Švedijoje, kur pateko kaip karo grobis Šiaurės karo metu (1700-1721). Dešinėje vėliavos pusėje pavaizduotas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės herbas – baltas Vytis raudoname skyde su karūna viršuje. Kairėje vėliavos pusėje, raudoname skyde su karūna viršuje, – Lenkijos Karalystės herbas – baltas erelis su Saksų herbu ant krūtinės. Dešinėje herbo pusėje – du sukryžiuoti kardai. Vėliavos matmenys 267 x 340 cm. Šią vėliavą atkūrė menininkė tekstilininkė Bronė Neverdauskienė.
Renginio metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius pulkininkas leitenantas Gintautas Surgailis ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas atnaujino 1998 m. pasirašytą Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo sutartį. Gimtadienio proga muziejų pasveikino ir savo šokius dovanojo Kauno choreografijos mokyklos šokėjos (vadovė Goda Puleikytė). Šis gražus ir iškilmingas renginys – tai tarsi dovana už darbą visiems muziejaus darbuotojams bei lankytojams.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, oficialiai įsteigtas 1921 m. sausio 22 d., o iškilmingai pašventintas ir atidarytas tų pačių metų vasario 16 d., kasmet kartu su Lietuvos valstybės atkūrimo diena mini ir savo gimtadienį.
Parengė Regina Rajeckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja
Artūro Užgalio ir Valdo Kilpio nuotraukos
