Birželio 23 d. Seimas priėmė naująją Karo prievolės įstatymo redakciją, kuri numato naujus kariuomenės rezervo rengimo principus.
„Tai yra vienas svarbiausių projektų šioje kadencijoje, užpildantis socialdemokratų vadovavimo krašto apsaugos sistemai metu paliktą spragą – sustabdytą jaunuolių šaukimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Šis įstatymas iš esmės naujai nustato rezervo rengimo principus“, – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Įstatymo projektas buvo rengiamas ilgiau nei metus, o nuo rugsėjo 1 d. įsigaliosiantis teisės aktas Lietuvoje numato įvairias karo prievolės atlikimo alternatyvas.
Iš viso naujoje įstatymo redakcijoje numatyti trys privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) atlikimo būdai – devynių mėnesių (dabar – dvylikos) trukmės nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, baziniai kariniai mokymai (dabar – būtinieji kariniai mokymai) ir jaunesniųjų karininkų vadų kursai (aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams). Galimybė atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą išlieka.
Taip pat įstatyme numatyta ir karo prievolę atliksiančių jaunuolių skatinimo sistema – dalies už studijas sumokėtos kainos kompensavimas; subsidija darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusį jaunuolį arba išleidusiems tarnybą atlikti savo darbuotoją; galimybė aukštosioms mokyklos nustatyti papildomas lengvatas asmenims, atlikusiems nuolatinę PPKT ar baigusiems bazinius karinius mokymus. Taip pat, siekiant PPKT padaryti patrauklesne, numatomos lengvatos priimant į statutinę tarnybą.
Į PPKT jaunuoliai bus kviečiami savanoriškumo pagrindais, ir tik jų pritrūkus, atsitiktine tvarka bus šaukiami noro nepareiškę karo prievolininkai. Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 70 iki 90 dienų, kuriuos galės atlikti asmenys nuo 18 iki 38 metų amžiaus.
Į bazinius karinius mokymus iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai), o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų (įskaitytinai). PPKT galės atlikti ir moterys.
Tikimasi, kad savanoriškai į bazinius karinius mokymus ateinančių jaunuolių pakaks. Privalomas šaukimas bus organizuojamas tik tuo atveju, jei Seimas bus nustatęs didesnį nei nulis PPKT atliekančių karių metinį ribinį skaičių. Nustatydamas šaukiamųjų skaičių į PPKT, Seimas taip pat nustatys ir būdą, kuriuo bus organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba (t. y. nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba arba baziniai kariniai mokymai).
Kaip ir šiuo metu, įstatymo naujoji redakcija taip pat numato privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo atidėjimą aukštųjų mokyklų studentams, tačiau studijavusiems aukštosiose mokyklose šaukimas bus pratęsiamas iki 38 metų amžiaus.
Nauja įstatymo redakcija taip pat patikslina nuostatas dėl tarnybos rezerve atlikimo ir tarnybos mobilizacijos atveju.
Privalomąją karo tarnybą sudaro ne tik privalomoji pradinė karo tarnyba, bet ir tarnyba rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Naujos redakcijos karo prievolės įstatyme numatyta, kad pasirengimas ginti valstybę nėra vienkartinis procesas, užbaigiamas atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą, bet tęstinis, kai PPKT metu įgytas pagrindinis karinis pasirengimas yra išlaikomas ir gilinamas tarnybos rezerve metu.
Karo prievolininkai, atlikę PPKT, toliau galės tęsti tarnybą aktyviojo rezervo arba rezervo kariniuose vienetuose.
Į aktyviojo rezervo karinius vienetus bus skiriami tik norą pareiškę PPKT atlikę karo prievolininkai. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam yra priskirti, 20–30 dienų per metus dalyvaus kariniuose mokymuose ir pratybose, vykdys kariuomenės užduotis, taip pat galės vykti į tarptautines misijas.
Į rezervo karinius vienetus PPKT atlikę karo prievolininkai bus skiriami privaloma tvarka arba jiems pareiškus norą. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam jie yra priskirti, treniruosis 20–30 dienų per penkerius metus ir bus šaukiami atlikti užduotis tik ekstremalių situacijų atvejais.
Karo prievolės įstatymo nuostatos yra keičiamos atsižvelgiant į sprendimą sustabdyti šaukimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimą dėl teisės aktų, susijusių su kariuomenės pertvarka, konstitucingumo. Nutarime konstatuota būtinybė nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų numatytos kitokios nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingos karo prievolininkų parengimo ginti valstybę priemonės, užtikrinančios tinkamą piliečių parengimą vykdyti konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (taip pat ir mobilizacijos atveju).
Ministrės patarėja viešiesiems ryšimas Ugnė Naujokaitytė, mob. 8 640 45 376
Kpt. S. Povilionio nuotr.
