Gegužės 15 d. buvo paminėtas prieš 66-erius metus Lazdijų rajone vykęs Kalniškės mūšis, viena ryškiausių partizanų pasipriešinimo kovų Lietuvos pokario metų istorijoje. Kiekvienais metais gegužės viduryje į mūšio vietą Kalniškės miške pagerbti per mūšį žuvusių partizanų atvyksta rezistencinių kovų dalyviai, jų vaikai, tremtiniai, skautai, visi, kurie neabejingi Lietuvos praeičiai ir ateičiai.
Ir šiais metais žuvusiems pagerbti ir atminti mūšio vietoje buvo surengtas minėjimas, vyko patriotinių dainų šventė „Te skamba dainos milžinkapių šaly“.
Renginyje dalyvavo krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė–Levickienė, Lazdijų rajono savivaldybės atstovai, vietos meno kolektyvai, Lazdijų rajono savivaldybės Krosnos pagrindinės ir Šeštokų vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Tradiciškai į minėjimą atvyko Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono (Alytus), Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono (Marijampolė), Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai, Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus rinktinės šauliai.
Kalniškės mūšis vyko 1945 m. gegužės 16 dieną Lazdijų rajone Kalniškės miške (tuometinės Alytaus apskrities Simno valsčiuje). Šis mūšis – viena tragiškiausių partizanų pasipriešinimo kovų su Sovietų Sąjungos NKVD kariuomenės daliniais Lietuvos pokario metų istorijoje. Kalniškės mūšyje dalyvavo apie 100 partizanų, iš kurių didžiąją dalį sudarė aplinkinių kaimų vyrai ir jų artimieji. Mūšiui vadovavo Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas. Ši kova pareikalavo labai daug aukų, per kurią žuvo 42 vyrai ir dvi moterys, viena iš jų – snaiperė vado Jono Neifaltos- Lakūno žmona Albina Griškonytė – Neifaltienė, slapyvardžiu „Pušelė“. Iš priešo apsupties ištrūkti pavyko apie 20 partizanų. Būrio vadui J. Neifeltui-Lakūnui taip pat pasisekė išsigelbėti, bet jis žuvo po kelių mėnesių prie Atesnykėlių kaimo. Partizanų palaikai buvo atvežti į Simną ir išniekinti aikštėje, po trijų dienų užkasti Simno ežero pakrantėje netoliese Simno kapinių. 1988 m. partizanų palaidojimo vietoje pastatytas kryžius, po metų partizanų palaikai perlaidoti Simno kapinėse. 1991 metais Kalniškės mūšio vietoje pastatytas paminklas žuvusiesiems.
Siekiant įamžinti šį svarbų mūšį Krašto apsaugos ministerijos pasitarimų salei suteiktas Kalniškės vietovės vardas, Lietuvos pokario metų istorijai atminti. Čia eksponuojamas žemėlapis su pažymėta mūšio vieta, mūšio aprašymas, paminklo žuvusiems Kalniškės mūšyje nuotraukos.
Minėjimo programa:
12 val. – Šventos mišios Simno Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Po šventų mišių gėlių padėjimas žuvusiems partizanams Simno kapinėse.
14 val. – Kalniškės mūšio vietoje žuvusiems pagerbti ir jiems atminti skirta patriotinių dainų šventė „Te skamba dainos milžinkapių šaly“.
Pastaba žiniasklaidai: kontaktinis asmuo: Kęstutis Pileckas, mob. tel. 8 686 51 067.
