Kovo 24 d. Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose ambasadorius Dalius Čekuolis įteikė Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų ratifikavimo dokumentus. Krašto apsaugos ministerija, planuojama, bus už konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga institucija.
Konvencija uždraudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai, siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius. Lietuva tapo 55 Konvencijos šalimi.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiamas konteineris, kurio viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje. Naudojant šiuos ginklus dėl didelio poveikio ploto dažnai nepavyksta atskirti civilinių ir karinių taikinių, todėl pažeidžiamos tarptautinės humanitarinės teisės nuostatos. Be to, kai kuriais atvejais daugiau nei trečdaliui šaudmenų iš karto nesprogus, pavojus žmonių gyvybei bei kliūtys ekonomikos vystymuisi išlieka ir konfliktui pasibaigus.
Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, kasetiniai šaudmenys buvo naudojami daugiau kaip 35 šalyse, įskaitant buvusią Jugoslaviją, Libaną ir Iraką, bei nusinešė dešimtis tūkstančių civilių gyventojų gyvybių. Vis dėlto šių ginklų sukelta humanitarinė žala yra mažesnė nei, pavyzdžiui, priešpėstinių minų, todėl Konvencija visų pirma laikoma prevencine priemone.
Lietuvos Respublika neturi, nenaudoja ir neplanuoja įsigyti kasetinių šaudmenų. Nors visa apimtimi konvencija Lietuvai įsigalios tik po pusės metų, Lietuvos Respublikos Seimas kasetinių šaudmenų draudimą nusprendė taikyti nedelsiant.
Konvencija dėl kasetinių šaudmenų buvo pasirašyta 2008 m. gruodžio mėn. Dubline ir įsigaliojo 2010 m. rugpjūčio 1 dieną.
Šiuo metu Lietuva dalyvauja visose tarptautinėse sutartyse, kuriomis siekiama apriboti tam tikrų ginklų rūšių keliamą humanitarinę žalą, ir nuosekliai remia tolesnį tokių tarptautinių taisyklių kūrimą.
URM ir KAM inf.
