Krašto apsaugos ministerija Seimui pateikė Karo prievolės įstatymo naujos redakcijos projektą, numatantį savanorišką privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą

Kovo 15 d. Seimo posėdyje krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pateikė Karo prievolės įstatymo naujos redakcijos projektą.

Pristatydama pataisas ministrė akcentavo: „Anks­čiau bu­vo vie­nin­te­lis bū­das at­lik­ti ka­ro prie­vo­lę – pri­va­lo­ma pra­di­nė ka­ro tar­ny­ba, populiariai vadinama šau­ki­mu. Tą da­lį, ku­ri su­si­ju­si su pri­va­lo­ma pra­di­ne ka­ro tar­ny­ba, šiame įsta­ty­me palikome iš es­mės nie­ko ne­keis­da­mi. Šau­ki­mas bu­vo tik su­stab­dy­tas mi­nist­ro įsa­ky­mu. Šiuo įstatymu šau­ki­mas nė­ra grą­ži­na­mas – kaip bu­vo to­kia ga­li­my­bė, taip ji ir lie­ka.“

Krašto apsaugos ministerijos parengta Karo prievolės įstatymo nauja redakcija atvers galimybę 2008 m. sustabdytą šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais baziniais kariniais mokymais. Įstatymas numato, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai bus kviečiami savanoriškumo pagrindais, ir tik jų pritrūkus, atsitiktine tvarka bus šaukiami noro nepareiškę karo prievolininkai.

Dar viena naujovė – skatinimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą sistema. Jaunuoliams, savanoriškai atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą, naujoje įstatymo redakcijoje numatytos skatinamosios priemonės.

Iš viso naujoje įstatymo redakcijoje numatyti trys privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdai.

Daugiau apie įstatymo projektą skaitykite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai: Karo prievolės įstatymo naujos redakcijos projektas

Kodėl reikia naujo Karo prievolės įstatymo?

Karo prievolės įstatymo peržiūrą paskatino 2008 metais sustabdytas šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą ir poreikis rasti alternatyvius būdus, kaip parengti pakankamą skaičių tinkamai krašto gynybai parengtų piliečių.

Kaip naujasis karo prievolės įstatymas paveiks Lietuvos jaunuolių gyvenimą?

Rengti piliečius šalies gynybai Krašto apsaugos ministerija siūlo pirmiausia savanoriškumo principu, ugdant supratimą, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet visų piliečių bendras reikalas.

Jaunuoliai, karo prievolininkai, bus kviečiami savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą dalyvaujant devynių savaičių trukmės baziniuose kariniuose mokymuose. Tik tuo atveju, jei nebus surinktas pakankamas skaičius dalyvių, bus šaukiama privalomai. Tikimasi, kad pareiškusių norą dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose bus pakankamai ir šaukti privalomai nereikės. Maksimalų į bazinius karinius mokymus šaukiamų karo prievolininkų skaičių kiekvienais metais tvirtina Seimas.

Ar bus grįžtama prie privalomo šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą?

2008 m. priėmus politinį sprendimą sustabdyti šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, galimybė privaloma tvarka pašaukti jaunuolius atlikti tarnybą panaikinta nebuvo. Šaukimas privaloma tvarka atlikti tarnybą nėra panaikinamas ir Karo prievolės įstatymo naujos redakcijos projekte.

Tačiau įstatymo projekte yra akcentuojamas savanoriškumo principas – tik tuo atveju, jei norą atlikti pareiškusių piliečių skaičius bus mažesnis, nei tais metais Seimo nustatytas, bus atsitiktine tvarka pašauktas trūkstamas skaičius karo prievolininkų. Paskatinti jaunuolius savanoriškai atlikti tarnybą įstatymo projekte yra numatomos motyvacinės priemonės.

Nauja yra tai, kad yra numatomi keli tarnybos atlikimo būdai: devynių mėnesių trukmės nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (pakeisianti 12 mėn. trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą), baziniai kariniai mokymai (dabar – būtinieji kariniai mokymai) ir jaunesniųjų karininkų vadų kursai aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams.

Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas:

Savanoriškumo principas yra svarbus, tačiau ne mažiau svarbu yra surinkti reikiamą skaičių žmonių ir juos parengti šalies gynybai – jei žmonių bus parengta per mažai, kariuomenė bus per silpna ginti šalį.

Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą bus organizuojamas tuo atveju, kai Seimas nustatys didesnį nei nulis privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių metinį ribinį skaičių. Nustatydamas šaukiamųjų skaičių, Seimas taip pat nustatys ir būdą, kuriuo bus organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba – t. y. nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba arba baziniai kariniai mokymai.

Kodėl numatoma tiek įvairių karo prievolės formų?

Tokia lanksti įstatymo projekte numatyta privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sistema leis Seimui pagal esamą politinę ir saugumo situaciją koreguoti kariuomenės komplektavimą dažnai nekeičiant įstatymų. Atsižvelgiant į situaciją, bus galima nuspręsti, ar pasirinkti vykdyti devynių savaičių bazinius karinius mokymus, ar devynių mėnesių mokymus. Toks mišrus modelis leis efektyviau prisitaikyti prie saugumo situacijos pokyčių ir taupyti lėšas.

Panašios sistemos egzistuoja ir kitose šalyse. Danijoje, pavyzdžiui, karo prievolė taip pat organizuojama numatant įvairius būdus ją atlikti, tarnyba gali trukti įvairius laikotarpius.

Kaip bus organizuojami baziniai kariniai mokymai?

Patvirtinus parengtą įstatymo projektą dabar organizuojami būtinieji kariniai mokymai vadinsis baziniais kariniais mokymais. Į juos jaunuoliai bus kviečiami savanoriškumo principu ir tik tuo atveju, jei neužtektų savo noru ateinančiųjų, atsitiktine tvarka būtų šaukiami 19-26 metų amžiaus karo prievolininkai. Sakykime, jei yra nustatyta, kad šiais metais bazinius karinius mokymus turi atlikti 1000 žmonių, tačiau savanoriškai tarnybą atlikti norą pareiškia tik 500, tuomet likę 500 būtų pašaukta atsitiktine tvarka iš karo prievolininkų sąrašo. 2010 m. į būtinuosius karinius mokymus iš viso buvo pakviesta 300 jaunuolių.

o Baziniuose kariniuose mokymuose gali dalyvauti 18-38 metų amžiaus piliečiai (taip pat ir moterys).

o Trukmė – iki 90 dienų.

o Mokymus baigusiesiems įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba, geriausiems gali būti pasiūlyta tapti profesinės karo tarnybos kariais, kiti – išleidžiami į atsargą ir tampa rezervo dalimi.

Ar sutrumpintas tarnybos laikas nepakenks kario ir visos kariuomenės parengimo kokybei? Kokia tikimybė, kad bus aktyvuota įstatyme numatyta devynių mėnesių privalomoji karo tarnyba?

Devynios savaitės – minimalus laikas minimaliomis sąnaudomis parengti karį, suformuoti bazinius individualius kario įgūdžius, tačiau parengti komandą užtrunka kur kas ilgiau. Per devynis mėnesius jau galima parengti ir kovinius vienetus.

Būtinieji kariniai mokymai 2009 m. pabaigoje pradėti organizuoti visų pirma siekiant spręsti rezervo papildymo klausimą, kuris iškilo sustabdžius šaukimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Toks piliečių rengimas valstybei kainuoja pigiau, kas šiuo metu yra itin aktualu.

Pasikeitus saugumo situacijai ar nusprendus, kad savo šalies gynybai galime skirti daugiau lėšų, bus galima padidinti ribinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių ir pailginti tarnybos laiką (pasirinkus kitą privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdą, t. y. devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą). Tai leistų užpildyti spragas kariuomenėje ir rezerve, kurios susidarė sunkmečio laikotarpiu.

Kokios skatinimo priemonės numatomos privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims?

Savanoriškai privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems jaunuoliams numatomos šios lengvatos:
– dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas,
– pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas,
– darbo ir įdarbinimo subsidijavimas (subsidija darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus).

Kuri kariuomenė geresnė – šauktinių ar profesinės karo tarnybos karių?
Gera kariuomenė yra ta, kuri yra gerai parengta, todėl nėra ypač svarbu, kuriuo principu ji yra formuojama. Kur kas svarbesnis – rezervo klausimas. Vien tik reguliariųjų pajėgų karo atveju neužteks, nes išlaikyti tokio dydžio kariuomenę, kurios gali prireikti karui, – neįmanoma finansinė našta. Todėl labai svarbu parengti pakankamą skaičių piliečių, kurie karo metu papildytų reguliariąsias pajėgas.

Privalomąją karo tarnybą sudaro ne tik privalomoji pradinė karo tarnyba, bet taip pat ir tarnyba rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Organizuotas parengtų piliečių rezervas – svarbus šalies gynybos ramstis ir nuo jo parengimo priklauso šalies saugumas.

Ar bus privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas atidedamas studentams?

Kaip ir šiuo metu, įstatymo naujoji redakcija taip pat numato privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo atidėjimą aukštųjų mokyklų studentams, tačiau studijavusiems aukštosiose mokyklose šaukimas bus pratęsiamas iki 38 metų amžiaus. Tarnyba taip pat bus atidedama ir ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams, kai karo prievolininkas vienas augina nepilnametį vaiką arba jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kai karo prievolininkas teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju, įtariamiesiems ir kaltinamiesiems baudžiamajame procese arba asmenims, atliekantiems bausmę, dėl kurios negalės atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, kt. (atleidimo pagrindai yra išdėstyti įstatymo 15 straipsnyje).

Kas sudaro kariuomenės rezervą? Kaip bus organizuojama tarnyba rezerve?

Pasirengimas ginti valstybę nėra vienkartinis procesas, užbaigiamas atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą, bet tęstinis, kai privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgytas pagrindinis karinis pasirengimas yra išlaikomas ir gilinamas tarnybos rezerve metu.

Tam, kad būtų sutvarkyta rezervo sistema, būtina užtikrinti jo nuolatinį papildymą, o tam reikalinga efektyvi karo prievolės sistema, užtikrinanti pakankamą kiekį žmonių parengtų ginti valstybę. Rezervas taip pat turi būti organizuotas – rezervo nariai suskirstyti į rezervo vienetus, organizuojamas jo narių tolesnis mokymas, numatyti mobilizacijos atveju būtini resursai.

Karo prievolininkai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, toliau galės tęsti tarnybą aktyviojo rezervo arba rezervo kariniuose vienetuose.

Į aktyviojo rezervo karinius vienetus bus skiriami tik norą pareiškę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam yra priskirti, 20-30 dienų per metus dalyvaus kariniuose mokymuose ir pratybose, vykdys kariuomenės užduotis, taip pat galės vykti į tarptautines misijas.

Į rezervo karinius vienetus privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai bus skiriami privaloma tvarka arba jiems pareiškus norą. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam jie yra priskirti, treniruosis 20-30 dienų per penkerius metus ir bus šaukiami atlikti užduotis tik ekstremalių situacijų atvejais.

A. Pliadžio (KAM) nuotraukose – būtinieji kariniai mokymai (2011 sausis).