Kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstyti Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo pataisas, kuriomis yra siekiama nustatyti naują mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinį reguliavimą.
Pirmą kartą istorijoje Krašto apsaugos ministerija pateikė tokį įstatymo pakeitimo projektą, kuriame yra terminas – priimančios šalies parama. Šiuo Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo pakeitimo įstatymo – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo – naujos redakcijos projektu yra siekiama sujungti mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinį reguliavimą į vieną sistemą, atsieti mobilizacijos skelbimą nuo karo padėties įvedimo, sudaryti pagrindą efektyviai mobilizacijos rengimo ir vykdymo sistemai sukurti. Juo taip pat siekiama sudaryti reikiamas teisines prielaidas sukurti valstybinę priimančiosios šalies paramos sistemą, kurioje dalyvautų krašto apsaugos sistemos ir civilinės valstybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos, valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai.
Lietuva, būdama NATO nare, turi pasirengti priimti NATO pajėgas, paruošti visą šalies infrastruktūrą – ir geležinkelius, oro uostus, uostus, kelius – ir žmonės, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas valstybei rengiantis ir vykdant mobilizaciją bei teikiant priimančiosios šalies paramą. Lietuva yra suinteresuota parengti priimančiosios valstybės infrastruktūrą, kad užsienio valstybės, kurios numatytų siųsti savo pajėgas, galėtų tinkamai dislokuotis ir vykdyti operacijas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui bus sudaryta galimybė pritraukti užsienio valstybių investicijas į Lietuvos infrastruktūros plėtojimą. Numatoma, kad toks teisinis reguliavimas ilgalaikėje perspektyvoje pagerins valstybės įvaizdį tarptautinėje bendruomenėje ir pakels užsienio investitorių pasitikėjimą Lietuvos verslo aplinkos saugumu.
Mobilizacijos sistema bus suskirstyta į tris dalis: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).
Toks skirstymas padarys mobilizacijos sistemą lankstesne, kadangi Vyriausybė pati galės spręsti, kurių krašto apsaugos sistemai nepriklausančių institucijų dalyvavimas rengiant ir vykdant mobilizaciją ir priimančiosios šalies paramą yra būtinas.
Naujasis teisinis mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinis reguliavimas sudarys reikalingas prielaidas šalies turimais ištekliais pasirengti ne tik valstybės individualiai ar kolektyvinei gynybai, bet ir mažiausiais kaštais pasirengti suteikti visus reikalavimus atitinkančią priimančiosios šalies paramą užsienio valstybių ginkluotosioms pajėgoms.
Įstatymo įgyvendinimas 2011 m. nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų, nes šiuo metu mobilizacijos funkcija valstybės institucijoms yra nustatyta Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatyme ir šiai funkcijai vykdyti yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Įstatymo įgyvendinimo perspektyvoje, 2012 m. ir vėlesniais metais, Įstatymo įgyvendinimo išlaidos gali didėti priklausomai nuo civilinio mobilizacinio personalo rezervo sudėties ir tvarkymo apimties valstybėje, priimančiosios šalies paramos teikimo poreikio, kitų personalo rezervo, mobilizacinių užsakymų ir priimančiosios šalies paramos sutarčių sudarymo ir administravimo kaštų, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo masto, galimybių pritraukti lėšas iš tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, ar kitų faktorių, kurie priklauso nuo politinių sprendimų ir kurių šiuo metu įvertinti neįmanoma.
Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo ir pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susiję kitų įstatymų pakeitimo įstatymų projektai buvo parengti įgyvendinant 2010 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintos Numatomo mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinio reguliavimo koncepcijos nuostatas.
Tokį įstatymo keitimo rengimą paskatino tai, kad šiuo metu Lietuvoje esantis mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinis reguliavimas yra neefektyvus, nėra nustatyti veiksmingi teisiniai pagrindai, kad esamos valstybės, savivaldybių institucijos ir valstybės ūkis būtų tinkamai pasirengę mobilizacijai. Lietuvos įstatymai visiškai nereguliuoja priimančiosios šalies paramos teikimo, nors šis teisės institutas yra labai svarbus, siekiat užtikrinti tinkamą valstybės pasirengimą vykdyti Lietuvos įsipareigojimus NATO.
KAM archyvo nuotr.
