Vis labiau įsibėgėja pasiruošimo darbai Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės drauge su Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamam konkursui „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ darbai. Konkurso klausimynas kasdien atnaujinamas vienu iš ankstesnių konkursų klausimu ir atsakymu į jį. Taip pat registruojami pirmieji mokinių konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ dalyviai, o į konkurso pašto dėžutę keliauja klausimai apie Lietuvos kariuomenę nuo seniausių laikų iki dabar. Ar jie papildys klausimyną, priklausys nuo konkurso vertinimo komisijos. Šiandien kviečiame iš arčiau susipažinti su komisijos pirmininku Vytauto Didžiojo karo muziejus direktoriumi plk. ltn. Gintautu Surgailiu.
Konkurso dalyviams Jūs – vertinimo komisijos pirmininkas. Ar galima sakyti, kad pasibaigus renginiui, neatitrūkstate nuo istorijos ir nuo kariuomenės?
Krašto apsaugos sistemoje tarnauju nuo 1992 m. sausio 13 d., o paskutiniuosius devynerius metus su kariuomenės istorija susiduriu kiekvieną dieną, nes mano profesija tiesiogiai su ja susijusi – esu karo istorikas.
Kokią vietą Jūsų gyvenime užima kariuomenė ir istorija?
Iš tiesų, labai didelę. Visas mano mokslinis darbas, darbas redaguojant leidinius, tiek parašyti leidiniai – susiję su kariuomenės istorija.
Kada pirmą kartą sužinojote apie mokinių konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“?
Tada, kai Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadovybė sugalvojo jį rengti.
Koks pagrindinis mokinių konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ tikslas?
Tikslas vienareikšmis – paskatinti Lietuvos jaunimą daugiau domėtis kariuomenės istorija.
Ką Jums reiškia šis konkursas?
Tai puiki proga susitikti su mokytojais, išklausyti jų nuomones. Taip pat susitikti su žingeidžiais jų auklėtiniais.
Ar būnant vaiku teko dalyvauti panašiuose renginiuose?
Ne, neteko.
Ar pats būdamas moksleivis dalyvautumėte tokiame konkurse?
Manau, kad taip, nes kai giliniesi į kariuomenės istoriją, kur kas geriau imi suprasti ir šalies istoriją, sužinai naujų ir labai įdomių dalykų, kurių mokyklos istorijos vadovėliuose nėra.
Kelintą kartą esate konkurso komisijos pirmininku?
Penkioliktąjį.
Kaip jaučiatės būdamas konkurso komisijos pirmininku?
Labai gerai.
Koks turi būti mokinių konkurso vertinimo komisijos narys?
Pirmiausia, komisijos narys privalo turėti nemažai žinių apie Lietuvos kariuomenės istoriją. Nemažiau svarbūs – humoro jausmas ir geranoriškas nusiteikimas.
Kas sudaro klausimus konkursui, kokie pagrindiniai reikalavimai klausimams?
Buvo visaip, keletą metų Krašto apsaugos savanorių pajėgos sudarydavo autorines sutartis su kariuomenės istorijos specialistais, kurie parengdavo klausimyno pagrindą. Porą metų klausimus rengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai, kelerius metus vien tik Vertinimo komisijos nariai, pastaruosius porą metų klausimus internetu siūlo ir moksleiviai bei mokytojai. Tačiau visais atvejais, klausimus aprobuoja ir jų galutinį variantą parengia Vertinimo komisijos nariai.
Ar klausimyną sudarys tik teoriniai klausimai?
Per penkiolika metų, kol buvau konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, buvo ne tik teorinių, bet praktinių klausimų. Kaip bus šiais metais, dar nežinau. Paaiškės, kai į savo pirmąjį posėdį susirinks šiųmetinio konkurso vertinimo komisija.
Kuo šių metų konkursas skirsis nuo praėjusių metų?
Kiekvienam konkursui parengiami nauji klausimai. Taigi, galima sakyti, kad klausimai tikrai skirsis. Vertinimas bus toks pat: už puikų atsakymą – aukščiausias balas. Komisijoje bus tik vienas naujas narys, anksčiau nedalyvavęs konkurso vertinimo komisijos darbe. Kiti jau yra buvę vertinimo komisijos nariais. Tad konkursas nelabai skirsis nuo ankstesnių konkursų.
Ar keičiasi konkurse dalyvaujantys moksleiviai: jų žinios, nusiteikimas, požiūris, iniciatyva?
Ir taip, ir ne. Konkurse dalyvaujančių mokinių žinios yra stebėtinai gilios. Gal tik keičiasi domėjimosi kariuomenės istorija arealas. Jeigu pirmaisiais konkurso metais užtikrintai laimėdavo Kauno, Vilniaus, Klaipėdos moksleiviai, tai pastaraisiais metais pirmauja rajonų moksleiviai.
Ar konkurse šalia žinių „lieka vietos“ gerai nuotaikai?
Na, linksmų dalykų būna kiekvieno konkurso metu. Bene labiausiai į atmintį įstrigo rimtos profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus pastabos. Pirmieji mūsų konkursai vykdavo labai ilgai. Atsakant į klausimus, reikėdavo ilgų ir išsamių paaiškinimų, dažnai į diskusijas įsijungdavo net ir mokytojai. Po vieno tokio konkurso profesorius Z. Zinkevičius mums, vertinimo komisijai, išsakė pastabą, kad čia ne egzaminas, o konkursas, kuriame turėtų būti vietos ne tik gilioms žinioms, bet ir gerai nuotaikai. Nuo to karto ir stengiamės, kad finaliniai konkurso turai būtų būtent tokie – su gera nuotaika.
Nuo ko priklauso konkurso sėkmė?
Nuo ištraukto klausimo, žinių bagažo, mokytojų darbo, mokinio sumanumo ir dar pridėčiau – nuo sėkmės, kokį klausimą ištrauksi, kaip gerai būsi su juo susipažinęs.
Ką patartumėte konkurso dalyviams?
Tą patį, ką sakau kiekvieno konkurso atidarymo kalboje. Į finalinį konkurso turą važiuokite su gera nuotaika. Tiek, kiek turite žinių, jos visos – jūsų. Nesikrimskite dėl nesėkmės (kartais ir dėl apmaudžios). Konkursas – tai ne tik žinių pademonstravimas, bet ir žaidimas, kuriame apstu žaidybinių elementų. Svarbiausia, kad jūs jau laimėjote, nes jūs jau finale. Atvykote į finalą, susitiksite su kitais bendraamžiais, pamatysite karišką gyvenimą, ir svarbiausia, sužinosi daug naujo ir įdomaus.
Ačiū už pokalbį.
Interviu parengė vyr. ltn. Rūta Gaižutytė
Daugiau apie konkursą skaitykite čia.
KAM archyvo nuotraukoje — plk. ltn. G. Surgailis ( ketvirtas iš kairės)
