Krašto apsaugos ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija Salaspilyje, Latvijoje, planuoja statyti paminklą istorinei lietuvių pergalei įamžinti. 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilyje įvyko mūšis, kuriame Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę švedų kariuomenę, vadovaujamą Švedijos karaliaus Karolio IX.
Salaspilio mūšio vietos įamžinimą inicijuoja Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius. 2010 m. rudenį lankydamasis Latvijoje kartu su Latvijos kariuomenės vadu gen. mjr. Raimondu Graube gen. mjr. Arvydas Pocius aplankė Salaspilio mūšio vietą. Lietuvos ir Latvijos kariuomenių vadai susitarė bendradarbiauti šiuo klausimu. Šiuo metu ten stovi Lenkijos ir Švedijos valstybių pastatyti paminklai.
„Kaip pilietis ir kaip karys manau, kad turime saugoti ir atminti savo istoriją, už ją lietuviai praliejo savo kraują. Salaspilio mūšio vietoje trūksta lietuviško atspaudo, nes šis mūšis savo prasme buvo labai reikšmingas Lietuvai. O pagrindinės pajėgos, mūšyje atrėmusios švedų kariuomenę, buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai“, – kalbėjo gen. mjr. Arvydas Pocius.
Paminklą planuojama pastatyti 2012 m. rugsėjį, kai bus minimos 407-osios mūšio metinės. Iki to laiko turi būti sukurtas tinkamas projektas, išspręsti paminklo finansavimo klausimai, su vietos savivaldybe numatyta ir suderinta tiksli paminklo pastatymo vieta. Mūšio įamžinimo idėjai pritaria ir Salaspilio miestelio savivaldybė. Pasak istoriko dr. Romo Batūros, „Salaspilio mūšiui atminti būtinas lietuviškas paminklas. Paminklas turėtų būti savito meninio įvaizdžio kūrinys, statomas prie pagrindinio kelio Ryga–Daugpilis. Tai Lietuvos valstybės garbės ir prestižo reikalas“, – kalbėjo istorikas.
Britų istorikas Michaelis Robertsas, turėdamas omenyje, jog triskart mažesnė kariuomenė laimėjo triuškinančią pergalę nukaudama triskart daugiau priešų, nei nugalėtojų pusėje iš viso buvo karių, Salaspilio pergalę pavadino didžiausia žmonijos istorijoje. Iš istorinių šaltinių tikslūs mūšyje dalyvavusių karių skaičiai nėra žinomi, bet manoma, jog švedų pusėje galėjo būti iki 14000 karių, o lietuvių – ne daugiau kaip 4000. Lietuviams talkino apie 300 raitelių iš Kuršo kunigaikštystės (dabartinė Latvijos teritorija) bei lenkų kariai. Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius dėl tinkamai pasirinktos mūšio taktikos didelių nuostolių nepatyrė, o švedai neteko apie 9000 karių, tarp jų – ir aukštų karo vadų.
Mūšiui atminti 2010 m. Lietuvos dailės muziejuje buvo eksponuojama flamandų dailininko Pieterio Snayerso (1592–1667) XVII a. pradžioje nutapyta kompozicija, vaizduojanti Salaspilyje įvykusį mūšį.
Iliustracijos: Flamandų dailininko Pieterio Snayerso (1592–1667) XVII a. pradžioje nutapyta kompozicija.
Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius.
