Vasario 14 d. krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ministerijoje susitiko su Lietuvos jaunimo organizacijų atstovais. Susitikimo metu ministrė apžvelgė Baltijos regiono saugumo situaciją, Lietuvos krašto apsaugos sistemos prioritetus ir su svečiais aptarė šiuo metu derinamos Karo prievolės įstatymo naujosios redakcijos nuostatas.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad 2008 m. sustabdžius šaukimą atlikti 12 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, karo prievolė liko, tačiau nebuvo numatyta kitų būdų nei privalomoji pradinė karo tarnyba parengti reikalingą skaičių karo prievolininkų valstybei ginti.
Ministrė R. Juknevičienė sakė, kad neverta kelti klausimų, kuri – šauktinių ar profesinės karo tarnybos karių pagrindu – suformuota kariuomenė yra geresnė. „Svarbiausia – pakankamas rezervas, kuris sustiprintų reguliariąsias pajėgas. Taikos sąlygomis didelės kariuomenės nereikia, tai brangu ir neefektyvu, todėl yra svarbu turėti rezervą – gerai parengtą ir organizuotą. Karo prievolė labiau reikalinga rezervui pildyti“, – kalbėjo ministrė.
Įstatymo naujoji redakcija numato tris privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdus – devynių mėnesių trukmės nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, baziniai kariniai mokymai ir jaunesniųjų karininkų vadų kursai aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad įstatymo pataisos numato, jog į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai bus kviečiami savanoriškumo pagrindais, ir tik jų pritrūkus, atsitiktine tvarka bus šaukiami noro nepareiškę karo prievolininkai. Privalomas šaukimas bus organizuojamas tik tuo atveju, jei Seimas bus nustatęs didesnį nei nulis privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių metinį ribinį skaičių. Nustatydamas šaukiamųjų skaičių į privalomąją pradinę karo tarnybą, Seimas taip pat nustatys ir būdą, kuriuo bus organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba (t. y. nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba arba baziniai kariniai mokymai). Bazinių karinių mokymų trukmė numatoma nuo 30 iki 90 dienų.
Ministrė taip pat teiravosi jaunuolių nuomonės dėl įstatymo naujojoje redakcijoje numatomų skatinimo priemonių savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – studijų aukštosiose mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose dalinis finansavimas, įdarbinimo subsidijavimas, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas.
Privalomąją karo tarnybą sudaro ne tik privalomoji pradinė karo tarnyba, bet ir tarnyba rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Naujos redakcijos karo prievolės įstatyme numatyta, kad pasirengimas ginti valstybę nėra vienkartinis procesas, užbaigiamas atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą, bet tęstinis, kai privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgytas pagrindinis karinis pasirengimas yra išlaikomas ir gilinamas tarnybos rezerve metu.
Diskusijoje su ministre dalyvavo LiJOT, LATA, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų korporacijos „RePublica“, Lietuvos jaunųjų socialliberalų sąjungos, kt. organizacijų atstovai.
Karo prievolės įstatymo naujosios redakcijos nuostatas pristatė Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai.
Alfredo Pliadžio (KAM) nuotr.
