Lapkričio 9 d. Vilniuje rengiama tarptautinė konferencija „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis“. Konferencijoje dalyvaus visuomenės ir politikos veikėjai, žinomi mokslininkai, istorikai, politologai ir kultūros atstovai iš Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos.
Konferencijos tikslas – dialogo vystymas ir daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimas Pirmojo pasaulinio karo istorijos tyrinėjimo ir populiarinimo klausimais, bendras 2012–2014 m. projektų, skirtų istorijos paminklams, kariniams memorialams ir atmintinoms vietoms išsaugoti, įgyvendinimas.
Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Karo paveldo institutas Lietuvoje, Demokratijos ir bendradarbiavimo institutas (Prancūzija) ir Istorinės perspektyvos fondas (Rusija).
Konferencijoje sveikinimo žodį tars ir pranešimą „Tragiški Rusijos kariuomenės lietuvių karių likimai Pirmajame pasauliniame kare. 1914 m. rugpjūčio 16 d.–lapkričio mėn.“ skaitys Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Konferencijos dalyviai išgirs ir muziejaus Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vyriausiojo muziejininko Mariaus Pečiulio parengtą pranešimą „Pirmojo pasaulinio karo kovos Pietų Lietuvoje 1914 m. rugpjūčio–spalio mėn.“
Dar reikės nueiti ilgą kelią, kol bus objektyviai suvoktas Pirmasis pasaulinis karas, o jo padariniai bus vertinami visuotinai priimtinu požiūriu. Lietuvoje žmonės šį karą dažniau vadino Didžiuoju karu. Beveik visi šio karo aspektai skirtingose šalyse nagrinėjami priklausomai nuo nacionalinio, ideologinio, politinio požiūrio. Tačiau žuvusiųjų atminimas gali būti bendras sąlyčio taškas, nuo kurio prasidėtų istorinės tiesos apie Pirmąjį pasaulinį karą atkūrimas.
Lietuvos teritorijoje petys į petį kovojo įvairių socialinių sluoksnių ir tautybių kariai, tarp jų ir lietuviai: daugiau nei 60 tūkst. vyrų buvo mobilizuoti į Rusijos, apie 10 tūkst. vyrų iš Mažosios Lietuvos – į Vokietijos kariuomenę. Lietuvos žemėje guli tūkstančiai Pirmajame pasauliniame kare žuvusių karių.
Daugiau informacijos apie konferenciją: tel. +370 646 04 061, el. paštas: [email protected]
Karo muziejaus informacija
