Nuo lapkričio 5 dienos Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje mokymus pradėjo apie pusantro šimto kariuomenės naujokų – Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso ir Bazinių karinių mokymų dalyvių.
Baziniame kario kurse – daugiau kaip 80 karių savanorių
Kursą pradėję kariai savanoriai karybos pagrindų mokysis tris savaites, po kurių prisieks Lietuvos valstybei, o sėkmingai užbaigusiems mokymus bus įteikti Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso baigimo pažymėjimai ir jie tęs tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinėse, esančiose visoje Lietuvoje.
Devyniolikametis alytiškis savanoris j. eil. Žygimantas Adžgauskas gimtinėje pabaigė Verslo ir technologijų mokyklą, civiliniame gyvenime įgydamas logisto ekspeditoriaus diplomą ir profesinį vidurinį išsilavinimą. „Nusprendžiau pirmiausia įstoti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir baigti bazinį kario savanorio kursą. Darbo ieškosiu vėliau, kai baigsiu šiuos mokymus,“ – sakė j. eil. Ž. Adžgauskas Pasak jo, ateiti į Savanorių pajėgas jam pasiūlė Krašto apsaugos savanorių Dainavos apygardos 1-ojoje rinktinėje Alytuje tarnaujantys draugai. „Bet aš pats jau buvau apsisprendęs tarnauti kariuomenėje,“ – sakė j. eil. Ž. Adžgauskas.
J. eil. Žygimantas Marčaitis iš Šiaulių KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės, aštuoniolikmetis abiturientas, nepabijojo baigti bazinį kario savanorio kursą mokslo metų metu. „Kai grįšiu po trijų savaičių turėsiu pasistengti, kad Šiaulių Didždvario gimnazijoje pavyčiau savo mokslo draugus, esu tam moraliai pasirengęs, kaip ir karinei tarnybai. Jei viskas pasiseks ir man patiks, kitąmet bandysiu stoti į Karo akademiją,“ – pasakojo Ž. Marčaitis. Pasak jaunesniojo eilinio, KASP – pirmoji karinė stotelė, čia ateiti patarė draugai. „Dabar, pačią pirmąją tarnybos dieną patyrėme daug įspūdžių. Viskas įdomu, tačiau mokymai yra sudėtingesni nei tikėjausi, bet manau, kad juos man pavyks sėkmingai užbaigti.”
Baziniuose kariniuose mokymuose – daugiau kaip 70 naujokų
12 savaičių bazinius karinius mokymus pradėję kariai po trijų savaičių taip pat prisieks Lietuvos Respublikai ir po trumpų atostogų likusias devynias savaites mokysis karinių bazinių pagrindų. Sėkmingai baigusiems kariams bus įteikti kurso baigimo pažymėjimai, su geriausiai baigusiais kariais bus pasirašytos profesinės karo tarnybos sutartys.
Renata Pelenienė iš Kauno pirmąją tarnybos dieną nusiteikusi gerai. Bazinius karinius mokymus pasirinkusi 28 metų moteris turi du aukštojo mokslo diplomus. Socialinius mokslus Renata baigė Kauno kolegijoje ir teisę Mykolo Riomerio universitete.
„Šeimoje mano vyras – karininkas, kapitonas, tarnauja Vilniuje, Karo akademijoje. Nors tai neturėjo lemiamos reikšmės mano pasirinkime. Svarbiausia, kad išgirdęs apie mano sprendimą, jis neprieštaravo ir neatkalbinėjo,“ – pasakojo Renata. Penkerių metų poros sūnelis šiuo laikotarpiu yra paliktas rūpestingo tėčio ir tetos priežiūrai. Jis stebisi, kodėl mama taip pat išėjo „į karą“. „Tačiau aš daugiau atidėlioti nebenorėjau, kariuomenė – tai sena mano svajonė, kur aš norėjau save išbandyti. Galėčiau tarnauti Karo policijoje, nes turiu tam reikalinga teisinį išsilavinimą, bet tai kol kas tik svajonės, “ – apie savo planus pasakojo Renta.
26 metų Kristina Sarafinaitė kompiuterinės technikos inžinierė, taip pat turi aukštąjį mokslą. Mergina ne tik taiso kompiuterius, bet ir laisvalaiku dresuoja šunis, rengia juos parodoms.
„Esu lietuvė, todėl noras pasilikti Lietuvoje, neišvažiuoti svetur, mane atvedė į Lietuvos kariuomenę, kur profesinėje tarnyboje laukia stabilus atlyginimas ir socialinės garantijos. Žinau, kad Lietuvos kariuomenei reikalingi įvairūs specialistai, todėl tikiuosi čia įsidarbinti. Man kinologija tiktai hobis, bet mielai dirbčiau tiek su gyvūnais, tiek kompiuterinių technologijų srityje, trumpiau tariant – eisiu ten, kur paskirs tarnauti.“
Abi merginos yra entuziastingai nusiteikusios įveikti karybos pradžiamokslį ir galvoja, kad jokių rimtesnių sunkumų siekiant savo tikslo, joms neturėtų iškilti. „Daugelis vaikinų kartu atėjusių į šį kursą yra žymiai jaunesni. Galbūt jie yra stipresni fiziškai, tačiau turi žymiai mažiau profesinės ir gyvenimiškosios patirties. Jiems bus sunkiau, “– įsitikinusios kariuomenės naujokės.
Devyniolikmetis jonaviškis Eimantas Smolinas, baigęs vidurinę mokyklą į kariuomenę atėjo vedinas vaikystės svajonės. „Nuo mažumės domėjausi karyba, kolekcionuoju karinę atributiką, o dabar atėjo laikas kariuomenę išbandyti savo kailiu. Šeima patenkinta mano pasirinkimu. Žinoma, kuopoje griežti seržantai, laukia nemaži fiziniai krūviai, bet viskas bus gerai, mūsų čia daug ir visi naujokai. Dar nieko nemokame, bet tikimės greitai išmokti“ – kalbėjo Eimantas.
Kaunietis Gintautas Jakas civiliniame gyvenime išbandė daug darbų fabrikuose, sandėliuose ir parduotuvėse, iki bazinių kursų dirbo stambioje statybinių medžiagų parduotuvėje. „Šis darbas manęs nemotyvavo. Ieškodamas geriausio sprendimo, tinkamo sveikam mano amžiaus 23 metų vyrui, pasirinkau bazinius karinius mokymus. Tikiuosi juos baigęs įsidarbinti Lietuvos kariuomenėje. Neslėpsiu, tarp mano draugų yra tarnaujančių kariuomenėje, būtent jie mane ir nukreipė teisinga linkme. Esu fiziškai stiprus, turiu motyvaciją, todėl ištversiu viską,“– savo pasirinkimu ir pasirengimu neabejoja vyresnysis eilinis Jakas.
Bazinis kario savanorio įgūdžių kursas trunka tris savaites. Į juos atvyksta kariai savanoriai iš visų šešių KASP rinktinių. Per mokymus būsimi kariai įgyja pačias būtiniausias karines žinias ir įgūdžius, susipažįsta su taktikos, inžinerijos, ginkluotės, topografijos ir kitų karinių dalykų pagrindais. Juos baigę tęsia tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinėse, dislokuotose visoje Lietuvoje.
Į Bazinius karinius mokymus savanoriškumo pagrindais šaukiami 18–35 metų karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos. Šie mokymai organizuojami siekiant užtikrinti kariuomenės mobilizacijos rezervą ir sudaryti sąlygas jaunuoliams įgyti pagrindinį karinį pasirengimą, siekti profesinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Jaunuoliams, baigusiems šiuos mokymus, užskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba, sėkmingai juos baigusieji galės pretenduoti sudaryti profesinės karo tarnybos sutartis. Jaunuoliams, atlikusiems Bazinius karinius mokymus, naujoje Karo prievolės įstatymo redakcijoje numatytos skatinamosios priemonės – iki 50 proc. sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą (kai keli kandidatai surenka vienodus rezultatus), kt.
Atranką į Lietuvos kariuomenę vykdo Krašto apsaugos savanorių pajėgos.
Parengta pagal vyr. srž. Gintauto Jonaičio (MP) ir eil. Viliaus Džiavečkos (KASP) informaciją
Eil. V. Džiavečkos nuotraukos
