Šiuo metu Krašto apsaugos ministerijai priklausančiuose tarnybiniuose butuose gyvena daugiau nei pusšimtis krašto apsaugos sistemoje nebetarnaujančių asmenų. Tai yra beveik ketvirtadalis visų krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų gyventojų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis tarp šiuo metu tarnybiniuose butuose gyvenančių buvusių krašto apsaugos sistemos tarnautojų yra nemaža dalis, kurie į Lietuvos kariuomenę atėjo po 1991 metų, ne pačiu sunkiausiu Lietuvai metu, po tarnybos sovietų kariuomenėje. Tarp šių asmenų yra tokių, kuriems nuomojamas tarnybinis butas nėra vienintelis gyvenamasis būstas, be jo, jie turi sau ar savo šeimos nariams priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą. Šie asmenys, daugelį metų neišsikraustydami iš tarnybinių butų, suvaržė dabar tarnaujančių karių ir jų šeimų galimybes apsigyventi šiuose butuose rotacijos atveju.
Pasak krašto apsaugos viceministrės Indrės Pociūtės-Levickienės, daugumos buvusių krašto apsaugos sistemos tarnautojų reikalavimai dėl teisės naudotis buvusiais tarnybiniais butais yra nepagrįsti. Be to, viceministrė pabrėžė, kad aprūpinimo žinybiniais butais problema turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, visos valstybės mastu ir atsižvelgiant ne tik į vienos siauros grupės interesus, bet ir į kitų socialinių grupių poreikius ir interesus.
Tarnybinių gyvenamųjų patalpų esminė paskirtis – suteikti gyvenamąjį plotą būtent tarnybos toje organizacijoje laikotarpiu. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas numato, kad išleisti į atsargą kariai per 30 dienų nuo išleidimo į atsargą dienos tarnybinį butą turi palaisvinti. Tuo tarpu Civilinis kodeksas numato išimtis tik dviem kategorijoms asmenų, kurie iš tarnybinių būtų negali būti iškeldinami, nesuteikus jiems kito gyvenamojo ploto: tai darbuotojai, kurie dėl darbo priežasčių tapo invalidais, ir tarnybos metu žuvusiojo šeimos nariai.
Jokio kito pagrindo tarnybiniais butais naudotis buvusiems krašto apsaugos sistemos kariams ar civiliams tarnautojams įstatymai nenumato.
„Norėtume pabrėžti, kad buvusių kariuomenės kūrėjų nuopelnai valstybei taip pat nesuteikia pagrindo baigus tarnybą kariuomenėje toliau naudoti tarnybinį butą“, – sakė krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė. Anksčiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kurio nuopelnai valstybei yra įvertinti apdovanojimais, negali dėl to tikėtis, juo labiau reikalauti, dar kokių nors materialinių, finansinių ar kitokių gėrybių, privilegijų ar pan.
Pasak viceministrės, krašto apsaugos sistemai nusipelniusių kariuomenės kūrėjų išskirimas suteikiant jiems išimtinę teisę naudotis tarnybiniais butais taip pat būtų neteisingas ir kitų karių atžvilgiu, kurie atėjo tarnauti ne mažiau sunkiu Lietuvai metu, 1990–1991 m., tačiau dėl ribotų galimybių nebuvo aprūpinti tarnybiniais butais, taip pat ir atsargos karių, kurie sąžiningai laikydamiesi įstatymų, iš tarnybinių butų išsikraustė.
Pasak krašto apsaugos viceministrės Indrės Pociūtės-Levickienės, tarnybinių butų sistema krašto apsaugos sistemoje iš esmės nepasiteisino, dėl to nuspręsta pereiti vien tik prie butpiningių sistemos, tai yra vietoj tarnybinių butų kompensuojant kariams gyvenamojo būsto nuomos išlaidas. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad, pirmiausia, turimas tarnybinių butų fondas nėra pakankamas, kad užtikrintų visų norinčių juos gauti karių interesus, ypač didmiesčiuose.
Be to, norint visus karius aprūpinti tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, reiktų gerokai padidinti tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondą, o tai pareikalautų didelių papildomų išlaidų, kurių krašto apsaugos sistema neturi.
Pagaliau, tarnybiniai butai taip pat reikalauja išlaidų jų priežiūrai – artimoje ateityje reikėtų didelių lėšų jų renovacijai. Sprendimą atsisakyti didžiosios dalies tarnybinių butų fondo taip pat paskatino ir daugelį metų neišspręsta nepagrįstai tarnybiniuose butuose gyvenančių asmenų problema.
Atsisakydama didžiosios dalies jai priklausančių tarnybinių butų, Krašto apsaugos ministerija kartu siekia apsaugoti šiuose butuose gyvenančių socialiai remtinų asmenų, kurie anksčiau tarnavo krašto apsaugos sistemoje, bet išėję į atsargą, šių butų nepaliko, interesus.
Siekdama kuo labiau apsaugoti vargingiausiai tarnybiniuose butuose gyvenančių asmenų interesus, Ministerija derasi su savivaldybėmis, kad tarnybiniai butai, kuriuose tokie asmenys gyvena, būtų perduoti savivaldybėms kaip socialinis būstas, gyventojų neiškraustant, o šie gyventojai galėtų butus nuomotis iš savivaldybių kaip socialinį būstą.
Alfredo Pliadžio nuotr.
