Lietuvos narystės NATO aštuntųjų metinių minėjimo išvakarėse surengtos spaudos konferencijos metu krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad „Lietuvos narystė tapo žymiai konkretesnė, gilesnė, Baltijos regionas yra integruojamas į bendrą NATO dėmesio ir atsakomybės orbitą, o per pastaruosius trejetą metų įvyko esminiai su mūsų naryste NATO susiję kokybiniai pokyčiai.
„Pesimistams, vis dar tebeklausiantiems, ar NATO tikrai mus gins, atsakau giliai įsitikinusi – taip. Sakau tai, vertindama šiandieninę situaciją, ir neturėdama nė mažiausių abejonių”, – sakė R. Juknevičienė.
Apžvelgdama svarbiausius su naryste susijusius pokyčius ir pasiekimus, ministrė praėjusius 2011 metus pavadino Lietuvos požiūrio į gynybą „persilaužimo metais“. Pasak ministrės, po to, kai 2008 metų Rusijos–Gruzijos įvykiai pabaigė „naivųjį euforinį etapą“ NATO ir Lietuvos supratime apie saugumo situaciją Baltijos regione, pradėta rimtai svarstyti, kaip NATO ir regiono valstybės galėtų užtikrinti savo saugumą. 2010 metais buvo parengti konkretūs NATO gynybos planai, kuriais remiantis 2011 metais parengta nauja Lietuvos ginkluotos gynybos koncepcija, atitinkami įstatymai.
Pasak R. Juknevičienės, dabartinio naujo požiūrio į krašto gynybą esmė – supratimas, kad mes patys esame atsakingi už savo teritorijos gynybą. Lietuva kartu su NATO turi būti pasiruošusi ginti savo teritoriją, kaip to reikalauja 3-asis NATO sutarties straipsnis. Koncepcijoje svarbus vaidmuo tenka pilnavertiškam kariuomenės rezervo rengimui, jis turi būti parengtas, nuolat papildomas jaunais žmonėmis, turi būti atnaujinami jo įgūdžiai.
Kaip vieną svarbiausių pasiekimų, ministrė taip pat pažymėjo priimtą sprendimą neribotam laikui pratęsti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.
Ministrė pabrėžė pastarųjų metų pokyčius, susijusius su naryste NATO, kurie padėjo pagrindus Baltijos regiono saugumui stiprinti. Ministrė išskyrė pakitusią Švedijos – svarbios Lietuvos partnerės Baltijos regione – poziciją atsisakant neutralumo politikos ir peržiūrint saugumo ir gynybos politiką, kuri padeda glaudinti Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą. Taip pat pabrėžtas Didžiosios Britanijos aktyvus įsijungimas į Šiaurės Europos gynybinio bendradarbiavimo darbotvarkę.
Nuotraukų aut.: A. Plaidis.
Kalbėdama apie pagrindinius iššūkius krašto apsaugos sistemai, ministrė pabrėžė nepakankamą finansavimą. „Krašto apsaugos “nefinansavimas” – tai bene svarbiausia negatyvi aplinkybė mūsų narystės NATO kontekste. Norėčiau pabrėžti, kad tinkamo gynybos finansavimo pirmiausia reikia mums patiems, Lietuvai, o ne NATO, – sakė R. Juknevičienė. Pasak ministrės, jei krašto apsaugos sistemos finansavimas tokio paties lygio būtų dar 2–3 metus, kariuomenės vystymasis sustotų ar net regresuotų.
Ministrė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu personalui išlaikyti skiriama apie 60 proc. gynybos asignavimų, tuo tarpu kariuomenei reikia palaikyti kovinę parengtį, treniruotis. Pasak ministrės, jei ateityje finansavimas nebūtų didinamas, Lietuvai tektų apsispręsti dėl kariuomenės dydžio.
