Sausio 13-osios dvidešimt pirmųjų metinių minėjimo išvakarėse Genocido aukų muziejaus konferencijų salėje įvyko Pilietinės gynybos centro prie Krašto apsaugos ministerijos (PGC prie KAM), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGRTC) ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, Lietuvos skautijos, Ateitininkų federacijos, Lietuvos šaulių studentų korporacijos „Saja“ vadovų ir jų atstovų susitikimas.
Tęsiant PGC prie KAM ir LGRTC bendradarbiavimą šis susitikimas buvo skirtas paminėti tragiškus, tačiau prasmingus Sausio 13-osios įvykius ir aptarti 2012 metų bendrus valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos planus.
Renginys prasidėjo tylos minute pagerbiant Sausio 13-osios žuvusiuosius, o Lietuvos skautijos ir Lietuvos šaulių sąjungos jaunieji šauliai visų renginyje dalyvavusių dalyvių vardu išnešė gėles ant Lietuvos laisvės gynėjų kapų memorialo Antakalnio kapinėse.
PGC prie KAM direktorė Danguolė Bičkauskienė įžanginiame žodyje sakė, kad „Lietuva nugalėjo išorinę okupaciją, tačiau jau 20 metų kiekvienas lietuvis kaunasi savo vidinėje dvikovoje: prasmė ir beprasmybė, santarvė ir neapykanta, tiesa ir melas, tikėjimas ir neviltis, pareiga ir konformizmas bei daugybė kitų apraiškų, kurias sutinkame mūsų kasdienybėje. Šiandien nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje labai reikalingos kaip prasmės, santarvės, tiesos, tikėjimo ir pareigos šauklės. Mūsų valstybė – tai kiekvienas iš mūsų, tačiau jėga esame tik susibūrę ir apsijungę. Pilietinės gynybos centras ieško ir siūlo pilietinės ir valdžios galių jungties vardan mūsų tautos ateities ir išlikimo“.
LGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pratęsdama mintį sakė, kad svarbiausia veikti, nors ne milžiniškais žingsniais, tačiau nuolatos judėti ta linkme, kurią esame nusibrėžę. „Bendromis jėgomis galime atkurti savo laisvės kovų istoriją, kartu galime ją puoselėti ir perduoti jaunimui“, – kvietė direktorė.
Renginio garbinga viešnia, gyva sovietmečio laikų pilietinio pasipriešinimo dalyvė, buvusi disidentė, Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos bendradarbė, Lietuvos laisvės lygos bei Lietuvos Helsinkio grupės narė sesuo Nijolė Sadūnaitė vaizdžiai ir nuotaikingai papasakojo apie tardymus KGB rūmuose 1974 – 1975 metais, apie kalinimą už antisovietinę veiklą ir ypatingą Dievo apvaizdą, kurią jautė tuo pavojingu jos gyvenimo laikotarpiu.
„Nuoširdžiai galiu prisipažinti, kad niekada nejaučiau tokios vidinės ramybės ir džiaugsmo, kaip tuo persekiojimo ir įkalinimo laikotarpiu. Dievas saugojo mane įvairiose situacijose, esu dėkinga ir neturiu jokio pykčio tiems KGB tardytojams. Dar tardymų metu buvau jiems sakiusi, kad nenorėčiau nė vienos dienos gyventi su jų sąžine, sutikčiau šimtą kartų mirti už savo Tėvynę“, – pasakojo sesuo Nijolė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė Meilė Peikštenienė trumpai papasakojo apie 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarų gimtines ir kapavietes. Ji pakvietė skautus prisidėti prie šių vietovių saugojimo ir tvarkymo, nes nemaža dalis signatarų turėjo sąsajų su skautų organizacija.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausioji valstybės inspektorė A. Vyšniauskienė kalbėjo apie Lietuvos savanorių, žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę, 1919 – 1920 metais, kapų atstatymo ir priežiūros problemas. Inspektorė paragino nevyriausybines organizacijas pasidomėti jų veiklos aplinkoje esančiais paminklais ir informuoti, jei yra kokių nors netvarkomų, apgadintų antkapių ar kapų. Taip pat prašė ir pačias organizacijas į savo veiklą įtraukti atmintinų ir gerbtinų nepriklausomybės kovas menančių vietų priežiūrą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento vyriausioji specialistė Rūta Trimonienė išsamiai pristatė esamą situaciją tvarkant ir prižiūrint pokario partizanų kapus, paminklus, statinius bei įamžinant partizanų mūšių vietas. Ji paminėjo ir padėkojo už aktyvų šaulių dalyvavimą prižiūrint partizanų kapus ir įamžinant jų atminimą. Kalbėtoja sakė, kad tai labai gražus istorijos tęstinumas, nes didelė partizanų dalis buvo šauliai.
Diskusiją apibendrino Pilietinės gynybos centro direktorė D. Bičkauskienė, pateikdama nevyriausybinėms organizacijoms informaciją apie planuojamus krašto apsaugos sistemos 2012 metų renginius, pakviesdama juose dalyvauti. Pavasarį planuojama jungtinė PGC prie KAM, LGRTC ir nevyriausybinių organizacijų talka sutvarkant Sajų sodybą Radviliškio rajone, kur buvo apsistoję partizanai rengiant 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Renginio pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Vilma Juozevičiūtė išsamiai pristatė muziejaus ekspoziciją, skirtą nacių okupacijai ir holokaustui Lietuvoje. Ši ekspozicija yra įtraukta į Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo programą. Taip pat pasitarimo dalyviai žiūrėjo režisieriaus A. Kuzmicko filmą „Įkaitai. 1941 m. liepa“ apie nacių sušaudytų Vilniaus gyventojų – lenkų ir žydų tautybių asmenų – Titnago gatvėje (Panerių girininkija, Vilniaus miškų urėdija) istoriją.
PGC prie KAM informacija ir nuotraukos
