Gegužės 1 d. sukanka devyneri metai, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos narė. Dar po beveik dviejų mėnesių Lietuva pirmą kartą per savo narystės istoriją perims pusmetį truksiantį pirmininkavimą vienai iš trijų pagrindinių ES sprendimų priėmimo institucijų – Europos Sąjungos Tarybai.
„Pirmininkavimą vertiname ne tik kaip visoms valstybėms narėms tenkančią pareigą įnešti savo indėlį į ES teisėkūros procesą, bet ir kaip ypatingą galimybę prisidėti kuriant atvirą ir saugią Europą“, – metinių proga sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Todėl Lietuvai pirmininkaujant Krašto apsaugos ministerija siūlys ir rems iniciatyvas, skirtas ES vaidmeniui tarptautinio saugumo srityje ir ES bendrajai saugumo ir gynybos politikai stiprinti.
„Europos saugumas neatsiejamas nuo saugumo ir stabilumo kaimyninėse valstybėse. Todėl kaip vieną iš pagrindinių priemonių jam stiprinti matome glaudesnius ES ir Rytų partnerystės šalių santykius, aktyvesnį partnerių įsitraukimą į ES saugumo ir gynybos veiklą“, – sakė ministras J. Olekas.
Šiai temai bus skirta net keli renginiai. Planuojama, kad Rytų partnerių įtraukimo tema diskutuos ir rugsėjo mėnesį į Vilnių susirinksiantys ES gynybos ministrai.
J. Oleko teigimu, Lietuva taip pat sieks stiprinti ES saugumą skatindama ES nares bendradarbiauti karinio energetinio efektyvumo srityje, kuri taip pat apima atsinaujinančių ir aplinką tausojančių energijos išteklių naudojimą karyboje.
Ministras J. Olekas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo praėjusių metų Vilniuje veikiančio tarptautinio NATO energetinio saugumo kompetencijų centro patirtis galėtų būti naudinga ES šalims ir taip pat galėtų paskatinti ES ir NATO bendradarbiavimą energetinio efektyvumo srityje.
„Kitas svarbus pirmininkavimo uždavinys bus siekti glaudesnio ES ir NATO bendradarbiavimo. Nors NATO matome kaip pagrindinį Europos saugumo garantą, tačiau tarptautiniam saugumui būtinas ir kitų organizacijų indėlis. Krizėms spręsti NATO ne visuomet gali būti panaudotas ir dėl politinių priežasčių. Todėl labai svarbu skatinti supratimą, NATO ir ES yra ne konkurentės, bet viena kitą papildančios, tos pačios saugumo architektūros dalys“, – kalbėjo J. Olekas.
Pirmininkaudama Lietuva taip pat rems ES tarptautines operacijas kaip vieną svarbiausių Europos atsako į krizes priemonių ir pagal galimybes prisidės prie jų. Taip pat sieks stiprinti ES kovai su krizėmis skirtus daugianacionalinius greitojo reagavimo pajėgumus – ES kovines grupes. Nuo 2007 metų, kai ES kovinės grupės pasiekė visišką operacinę parengtį, jos dar nebuvo nė karto aktyvuotos dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų. Todėl, pasak ministro, Lietuvai pirmininkaujant bus siūloma supaprastinti kovinių grupių siuntimo į operacijas sąlygas, pratęsti jų budėjimo terminą ir taip sumažinti su šių grupių pasirengimu budėti susijusias sąnaudas, taip pat siūlys, kad šalys kuo solidariau dalytųsi su grupių aktyvavimu susijusiąs išlaidas.
Nuotr. (KAM archyvo) – Karaliaus Mindaugo motorizuotojo bataliono kariai ruošiasi budėti ES kovinėje grupėje šių metų antrąjį pusmetį
