Minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, gegužės 19 d. Paberžėje (Kėdainių r.) trumpam atgis Lietuvos laisvės kovų – 1863-ųjų metų sukilimo ir Lietuvos partizanų rezistencijos – epizodai.
Paberžėje planuojama surengti vieno iš svarbiausių 1863 metų sukilimo įvykių – kunigo Antano Mackevičiaus manifesto, pažadėjusio laisvę bet kurio luomo ir tikėjimo valstiečiams, paskelbimo, taip pat sukilimo dalyvių palaiminimo ir palydėjimo kovon – inscenizaciją.
„Kunigas Antanas Mackevičius iš Paberžės bažnyčios sakyklos pasakė labai uždegančią kalbą ir pakvietė valstiečius priešintis ir kovoti su mažesniais caro kariuomenės būriais. Kalba buvo tokia stipri, kad vyrai ėjo apsiginklavę kirviais ir ištiesintais dalgiais. Nuo to Paberžėje ir prasidėjo visi sukilimo ginkluoti susirėmimai“, – pasakojo Vytauto Didžiojo Lietuvos karo muziejaus istorikas Algimantas Daugirdas.
Istorinį įvykį ir jo dalyvius – sukilusius valstiečius ir sukilimą malšinusios caro armijos karius – atkurs istorinių klubų „Kauno pavieto laisvieji šauliai“, draugijos „Insurekcia“ (Lenkija), „Kampinos” (Lenkija), „Minsko pėstininkų regimentas“ (Baltarusija), „LDK didžiosios buožės 1-as pėstininkų regimentas“ (Ukmergė) atstovai, vilkėsiantys rekonstruota to meto apranga, apginkluoti veikiančiomis atitinkamo laikmečio ginklų kopijomis. Upelio vingiuotame slėnyje bus įkurta įtvirtinta sukilėlių miško stovykla.
Šventės proga Paberžėje taip pat bus atidengtas paminklinis akmuo su sukilimo herbu, skirtas 1863-ųjų metų sukilimo 150-osioms metinėms.
Kariuomenės ir visuomenės dienos proga Paberžėje vyks Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos pasirodymai. Panevėžyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai surengs karinės technikos ir ginkluotės parodą, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas pristatys 105 mm haubicos, taip pat priešakinių stebėtojų įrangos ekspoziciją.
Minėjimas Paberžėje yra vienas iš Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną renginių. Šios dienos pagrindinis renginys – Kariuomenės ir visuomenės šventė – šiais metais vyks Klaipėdoje gegužės 18 d.
Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena mena tarpukario Lietuvoje gyvavusią Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventę, kuri buvo rengiama trečiąjį gegužės savaitgalį. Atkūrus nepriklausomybę, ši šventė atgaivinta 1993 metais Vilniuje, o nuo 2009 metų švenčiama vis kitame Lietuvos mieste. Pernai šventė vyko Šiauliuose.
Buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje (Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) 1863 metais sukilę įvairūs visuomenės luomai nevienodai įsivaizdavo ką ir kaip nori pasiekti, bet pagrindinis sukilimo tikslas buvo – atkurti per 1772, 1793 ir 1795 metų padalijimus sunaikintą Abiejų Tautų Respubliką. Lenkijoje sukilimas prasidėjo 1863 metų sausį, o Lietuvoje – 1863 metų vasarį. Lietuvoje sukilėliams vadovavo karininkai, bajorai ir keli kunigai. Garsiausi vadai sukilėlių vadai buvo Konstantinas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas ir Antanas Mackevičius. Carinės Rusijos kariuomenė sukilimą galutinai numalšino 1864 metais. Sukilimo malšinimui vadovavo Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, dėl savo žiaurumo pramintas Koriku.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo Paberžėje (Kėdainių r.) programa
PROGRAMA
12.00 Šv. Mišios Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje.
Mišiose gieda Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.
13.00 Inscenizuotas 1863 metų sukilimo epizodo atkūrimas: kunigo Antano Mackevičiaus manifestas, sukilėlių palaiminimas ir išėjimas kovon, ginkluoto susidūrimo rekonstrukcija.
Dalyvauja Lietuvos ir užsienio karo istorijos klubai su to meto apranga ir ginkluote, epizodą komentuoja Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai.
13.30 Minėjimas Paberžės aikštėje, pagerbiant Lietuvos partizanus, 1863 metų sukilimo dalyvius ir visų laikų Laisvės kovotojus:
– oficiali minėjimo pradžia;
– paminklinio akmens su 1863 metų sukilimo herbu atidengimas;
– oficialiųjų asmenų kalbos;
– senovinio pabūklo salvės, kurios skiriamos:
• Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei;
• Lietuvos partizanams ir visiems Laisvės kovotojams;
• 1863 metų sukilimo 150-osioms metinėms.
– gėlių padėjimas;
• Išnešamos gėlės, kurios visų vardu bus padėtos ant sukilėlių kapų Paberžės kapinėse;
• Išnešamos gėlės, kurios bus padėtos prie simbolinio sukilėlių kalnelio, šalia 1863 muziejaus.
14.30 Jungtinė Lietuvos kariuomenės meno kolektyvų ir Kėdainių krašto folkloro kolektyvų programa: Dalyvauja Lietuvos kariuomenės orkestras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ ir Kėdainių krašto folkloro kolektyvai. Programos metu parodomuosius veiksmus demonstruos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa.
Tolesnėje programoje – Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir technikos ekspozicijos apžiūra, 1863 metų sukilimo muziejaus ir karo istorijos klubų įkurtos sukilėlių stovyklos lankymas.
Nuotr. aut. – Michal Adam Wolodko ir KAM
Dail. Zigmo Petravičiaus paveikslas „Kunigas A. Mackevičius laimina sukilėlius ir šventina jų vėliavas“ (Vytauto Did=iojo karo muziejaus eksponatas)
