Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, dalyvaudamas Kauno rajono lyderių forume „Nuo pasirengimo – link teritorinio atsparumo“, pristatė kaip savivaldybės turėtų pasirengti veikti krizės ar karo metu, užtikrinant gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, būtiniausių paslaugų tęstinumą ir pagalbą kariuomenei bei sąjungininkams.
„Matau artėjimą prie bendro susitelkimo valstybės ir savivaldybių, didelė dalis darbų, nuo kurių priklauso žmonių saugumas, gali būti atlikta ir pačių gyventojų. Krizės metu svarbu ne tik tai, kaip veiks kariuomenė, bet ir ar gyventojai gauna būtiniausias paslaugas, ar verslas yra pasirengęs prisidėti. Tam turime ruoštis iš anksto. Dėl to mes labai daug investuojame į bendradarbiavimus ir susitarimus tarp ministerijos ir bendruomenių, ir visuomeninių organizacijų, ir verslo organizacijų”, – sakė R. Kaunas.
Pasirengimas prasideda dar taikos metu
Pasak ministro, ne visi žino, kad būtent savivaldybių atsakomybė yra susiplanuoti ir žinoti, kaip gyventojams bus užtikrinamos būtinos paslaugos sutrikus elektros tiekimui ar ryšiui, susitarti su įmonėmis dėl reikiamų išteklių ir koordinuoti veiksmus su valstybės institucijomis. Mobilizacija toli gražu nėra vien žmonių šaukimas į kariuomenę – tai visos valstybės, savivaldybių, verslo ir nevyriausybinių organizacijų veiklos pertvarkymas pagal gynybos poreikius.
Ne mažiau svarbus gyventojų pasirengimas. Krašto apsaugos sistema siūlo nemokamus pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų mokymus, kurių metu piliečiai praktiškai mokomi, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Keturių su puse valandos trukmės kursą visuomenei jau išklausė apie 45 tūkst. žmonių. Kartu su Lietuvos šaulių sąjunga mokyklose taip pat vykdomas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas.
Ministras pabrėžė ir patikimos informacijos svarbą: krizės metu gyventojai turi laiku gauti aiškius oficialius pranešimus, o savivaldybės – gebėti juos perduoti vietos bendruomenėms. Todėl pasirengimas apima ir gebėjimą atpažinti dezinformaciją bei kritiškai vertinti informaciją.
Investicijos į gynybą stiprina ir regionus
2026 metais savivaldybių pasirengimui Krašto apsaugos ministerija skiria apie 41,8 mln. eurų. Lėšos numatytos civilinei saugai, pasirengimui mobilizacijai, kontrmobilumo priemonėms, pilietiniam pasirengimui ir kitoms atsparumą stiprinančioms priemonėms.
Atskirai apie 29,4 mln. eurų skiriama 16 savivaldybių, kuriose yra poligonai kariuomenės judėjimui svarbiems keliams ir dvigubos paskirties projektams.
Kiekviena savivaldybė turi savo išskirtinumų ir strategiškai svarbių objektų. Konkrečiai Kauno regiono išskirtinumas – sąjungininkų priėmimas ir logistika. Per Kauno oro uostą gali atvykti sąjungininkų kariai ir kroviniai, o Palemono terminalas, kuriame susijungia europinė ir plačioji geležinkelio vėžė, sudaro galimybes plėtoti kariniam mobilumui reikalingą infrastruktūrą.
„Pasirengimas gynybai prasideda nuo konkrečių darbų ir aiškių atsakomybių. Turime iš anksto susitarti, kaip veiksime, pasirūpinti būtinomis paslaugomis ir stiprinti žmonių gebėjimą veikti krizės metu. Kuo geriau pasirengsime taikos metu, tuo veiksmingiau galėtume apsaugoti žmones ir užtikrinti valstybės veikimą, jeigu to reikėtų“, – sakė krašto apsaugos ministras.
