KAM plečia sąjungininkų pajėgų priėmimo infrastruktūrą ir užtikrina tinkamas karių tarnybos sąlygas

Krašto apsaugos ministerija stiprina Lietuvos pasirengimą teikti priimančiosios šalies paramą (PŠP) sąjungininkų pajėgoms – investuoja į karinę infrastruktūrą ir plėtoja logistinius pajėgumus, reikalingus sąjungininkų pajėgoms priimti ir remti.

„Lietuva yra vertinama kaip pavyzdinė sąjungininkė ne tik dėl Lietuvos kariuomenės profesionalumo, bet ir dėl teikiamos priimančiosios šalies paramos. Esame pasirengę priimti sąjungininkų karius, sklandžiai organizuoti atvykimą ir aprūpinti juos visą tarnybos laiką. Nuosekliai tęsiame investicijas į karių treniruočių ir gyvenimo sąlygų gerinimą – taip užtikriname sąjungininkų karių buvimą Lietuvoje ir tiesiogiai stipriname mūsų saugumą”, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

2026–2029 m. PŠP numatoma skirti 4,8 proc. visų gynybos išlaidų: 2026 m. – 4,7 proc., 2027 m. – 5,7 proc., 2028 ir 2029 m. – po 4,5 proc. Didžiausia šių lėšų dalis bus skiriama svarbiausiems infrastruktūros projektams: Rūdninkų poligono ir Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės infrastruktūros plėtrai, Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ logistikos bataliono ir NATO daugianacionalinės kovinės grupės statinių Neries terasoje statybai bei aprūpinimo centrų statybai.

Praėjusį rudenį Pabradėje atidaryta nauja karinė infrastruktūra, skirta JAV kariams. Šis projektas, kartu su sprendimu išplėsti PŠP paketą ir padengti JAV karių buvimo Lietuvoje išlaidas, yra Lietuvos įsipareigojimo stiprinti NATO kolektyvinę gynybą ir atgrasymą dalis.

Sėkmingai vystomas ir Rūdninkų karinis miestelis, kuriame įsikurs Vokietijos brigada. Rūdninkų karinio miestelio I etape jau baigti Vokietijos brigados kariams skirtų gyvenamųjų korpusų statybos darbai. Toliau taip pat bus stiprinami Lietuvos logistiniai pajėgumai ir užtikrinama visapusiška parama sąjungininkų pajėgoms.

Pagrindinis PŠP tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų sąjungininkų pajėgų priėmimą, dislokavimą ir veikimą. Tam būtina sudaryti sąlygas naudotis civiline ir karine infrastruktūra, ryšių bei informacinių technologijų sistemomis, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos bei kitomis reikalingomis paslaugomis. Ne mažiau svarbu užtikrinti energetikos, transporto ir kitų kritinių sektorių veikimą.

Konkretūs minimalūs reikalavimai Lietuvai nustatyti taip pat, kaip ir kitoms NATO valstybėms narėms. Krašto apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos kariuomene, pradėjo plataus masto konsultacijas su kitomis šalies ministerijomis ir joms pavaldžiomis institucijomis.

PŠP stiprinama kompleksiškai – tobulinant teisinį reglamentavimą, vertinant ir stiprinant civilinių institucijų pasirengimą, plėtojant nacionalinius pajėgumus bei užtikrinant nuolatinį tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Šis pasirengimas tiesiogiai susijęs su bendru valstybės atsparumu, kuris priklauso ne tik nuo kariuomenės, bet ir nuo civilinių institucijų, verslo, infrastruktūros valdytojų bei visuomenės gebėjimo veikti koordinuotai.