Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas susitiko su Lietuvoje viešinčia Europos Sąjungos Vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai – Europos komisijos viceprezidente Kaja Kallas. Susitikime daugiausia dėmesio skirta Lietuvos pasirengimui pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir gynybos klausimams, kuriuos Lietuva sieks išlaikyti tarp svarbiausių ES darbotvarkės prioritetų.
„Gynyba yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos darbotvarkės prioritetų. Atidžiai stebime dabartinio pirmininkavimo darbus ir vertiname Airijos pirmininkavimo metu tęsiamas iniciatyvas. Kartu nuosekliai rengiamės būsimam Lietuvos pirmininkavimui. Mūsų tikslas – tęsti pradėtus darbus, stiprinti Europos gynybos parengtį ir užtikrinti, kad ES sprendimai būtų paremti realiais pajėgumais ir pakankamu finansavimu“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pirmininkavimo metu Lietuva sieks toliau stiprinti ES gynybos parengtį, plėtoti bendras Europos gynybos iniciatyvas ir projektus, skatinti tvarią Europos gynybos pramonės plėtrą, užtikrinti visapusišką paramą Ukrainai ir sudaryti geresnes sąlygas kariniam mobilumui visoje Sąjungoje.
Vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo renginių bus neformalus ES gynybos ministrų susitikimas, kuris Vilniuje vyks balandžio mėnesį.
Lietuva taip pat planuoja surengti aukšto lygio konferenciją, skirtą „Eastern Flank Watch“ iniciatyvai. Joje ketinama aptarti gynybos sprendimus prie išorinių ES sienų, sienų apsaugos poreikius, kovą su bepiločių orlaivių keliama grėsme ir Ukrainos karinės patirties integravimą į Europos gynybos planavimą. Pasak ministro R. Kauno, Rytų flango stiprinimas turi tapti vienu iš strateginių ES gynybos prioritetų.
„Rytų flangas yra Europos Sąjungos ir NATO išorinė siena su Rusija bei Baltarusija. Todėl šio regiono saugumas yra ne tik Lietuvos, kitų Baltijos valstybių ar Lenkijos, bet visos Europos saugumo klausimas“, – sakė ministras.
2026 m. gegužę Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija Europos Komisijai pateikė „Eastern Flank Watch“ – bendro intereso Europos gynybos projekto – pasiūlymą. Vėliau prie iniciatyvos prisijungė dar daugiau valstybių – iš viso projekte dalyvauja 18 šalių.
Europos Komisija „Eastern Flank Watch“ įtraukė į rekomenduojamų bendro intereso Europos gynybos projektų sąrašą. Tikimasi, kad ES Taryba sprendimą dėl šių projektų patvirtins rugsėjį. Lietuva siekia, kad „Eastern Flank Watch“ būtų tinkamai atspindėtas ne tik ES gynybos iniciatyvose, bet ir aukščiausio lygio politinėje darbotvarkėje. Projektui įgyvendinti reikalingas ilgalaikis ir pakankamas ES finansavimas. Preliminariais vertinimais, bendra iniciatyvos finansavimo reikmė galėtų siekti apie 100 mlrd. eurų.
Susitikime taip pat aptarti tolesni ES veiksmai remiant Ukrainą. Lietuva siekia spartesnės Ukrainos integracijos į Europos gynybos pramonės ir technologinę bazę. Pasak ministro, būtina supaprastinti ES licencijavimo ir sertifikavimo taisykles, kad Ukrainos ir Europos gynybos pramonės bendradarbiavimas galėtų būti plėtojamas sparčiau.
Ministras ir Vyriausioji įgaliotinė kalbėjo ir apie nacionalinius oro gynybos prioritetus. Lietuva sparčiai stiprina oro erdvės stebėjimo, oro gynybos ir kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumus, reaguodama į didėjančią žemai skraidančių oro grėsmių keliamą pavojų.
Vienas pagrindinių šiuo metu įgyvendinamų projektų – mažosios oro gynybos sistemos kūrimas. Lietuvai šiems pajėgumams stiprinti reikėtų iki 1 mlrd. eurų, o visoms trims Baltijos valstybėms kartu – apie 2 mlrd. eurų. 2026–2030 m. Lietuva planuoja skirti 2,03 mlrd. eurų oro erdvės stebėjimo, oro gynybos ir elektroninės karybos plėtrai. Lietuva kartu su Latvija ir Estija taip pat kreipėsi į Europos Komisiją dėl papildomo ES finansavimo skubiems oro gynybos poreikiams.
Susitikime su Vyriausiąja įgaliotine K. Kallas ministras taip pat pabrėžė, kad Europos gynybos stiprinimas turi apimti ne tik karinių pajėgumų plėtrą. NATO gynybos planuose vis daugiau dėmesio skiriama priimančiosios šalies paramai, kuri yra neatsiejama nuo civilinių pajėgumų.
Todėl, pasak ministro, būtina stiprinti krizių ir karo meto planavimo mechanizmus, tarpvalstybinį išteklių koordinavimą, civilinį pasirengimą ir karinį mobilumą. Šie pajėgumai yra svarbi bendro Europos saugumo ir atsparumo dalis.
A. Pliadis/KAM
