Rugpjūčio 3 d. apie 40 aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), baigė antruosius mokymų metus. Juos vainikavo dvi savaites Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Pabradės poligone trukusios lauko pratybos, kurių metu kariai įtvirtino per metus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įgytas teorines karybos žinias.
„Lauko pratybose studentai įgijo žinių, būtinų kiekvienam kariui. Pratybų metu sukurtas fizinis ir emocinis krūvis būsimiems karininkams leido savo kailiu patirti, ką jaučia karys mūšio lauke. Naktį miške, lyjant lietui, šliaužti per purvą, tempti sužeistą draugą – jokios romantikos, dažnai rodomos filmuose apie karą, nėra. Tai yra sunkus, o kartais ir pragariškas darbas. Visą tai patirti ir suprasti kito kelio, kaip tik sunkios praktinės lauko pratybos, nėra“, – sakė JKVM sekcijos viršininkas kapitonas Tomas Blinstrubas.
Šiose pratybose būsimų atsargos karininkų laida įtvirtino svarbiausias bazines taktikos, ginkluotės, ryšių, karo inžinerijos, karo topografijos, medicinos ir kitas kariams būtinas žinias.
Poligone JKVM klausytojai mokėsi judėti mūšio lauke, slapta sėlinti priešo link, efektyviai reaguoti į priešo ugnį, evakuoti sužeistąjį, orientuotis vietovėje dieną ir naktį su žemėlapiu ir be jo, tobulino kovinio šaudymo iš pėstininkų ginklų įgūdžius.
Klaipėdos universiteto anglų filologijos IV kurso studentė jaunesnioji eilinė Aliona Novikova teigė, kad labiausiai jai patiko topografijos žygiai, kurie buvo gana nelengvi, tačiau įveikiami. „Juose tikrino ne tik mūsų sugebėjimus orientuotis dienos ir nakties metu, bet ir kaip mokame susikaupti ir valdyti emocijas“, – pasakojo mergina. Ji taip pat sakė, kad jai dar patiko inžinerinės ir šaudymo pratybos, kuriose buvo galima buvo išbandyti savo taiklumą iš įvairių ginklų.
Pratybas vedė ir patirtimi su studentais dalijosi patyrę instruktoriai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto antro kurso magistrantas ir JKVM klausytojas vyresnysis eilinis Mantas Juchnevičius sakė, kad jam labiausiai patiko instruktorių profesionalumas, jų sugebėjimas pateikti užsiėmimų medžiagą suprantamai ir aiškiai.
Trečiaisiais mokslo metais studentai bus rengiami vadovauti padaliniui ir atlikti skyriaus vado funkcijas.
Jaunesniųjų karininkų vadų kursai studentams Lietuvos kariuomenėje buvo pradėti organizuoti 1998 m. Nuo 2006 m. mokymus šalies mastu nustota rengti, išskyrus Klaipėdą, kur Karinių jūrų pajėgų mokymo centras organizuoja karinių jūrų pajėgų jaunesniųjų karininkų vadų mokymus Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams.
Nuo 2012 m. rudens Krašto apsaugos ministerija atnaujina jaunesniųjų karininkų vadų mokymus aukštųjų mokyklų studentams, siekdama sudaryti sąlygas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams papildomai įgyti karinį išsilavinimą.
Mokymai vyksta šeštadieniais tam pasirengusiuose kariniuose mokymo padaliniuose pagal jų patvirtintus pratybų tvarkaraščius. Mokymai trunka trejus metus. Dalyvaudami šiuose mokymuose studentai kartą per savaitę mokosi karybos teorijos, kurią taip pat pritaiko ir lauko pratybose.
Sėkmingai baigusieji Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus gauna atsargos leitenanto laipsnį ir priskiriami kariuomenės personalo rezervui.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus sudaro trys programos – pėstininkų būrio vado, karinio laivo kovinės dalies vado ir mokymai medicinos studentams (karo gydytojams).
Mokymai, skirti paruošti pėstininkų būrio vadus, vyksta trijuose miestuose: Vilniuje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje; Kaune – Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje; Klaipėdoje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotajame pėstininkų batalione. Karinio laivo kovinės vado kvalifikaciją turinčius rezervo karininkus rengia Karinių jūrų pajėgų mokymo centras, Klaipėdoje.
Nuotr. aut. – kapitonas Miroslavas Sviglinskis
