Liepos 8 d. Seime buvo svarstomas Krašto apsaugos ministerijos parengtas įstatymo projektas, nustatantis 2015 metų principinę kariuomenės struktūrą ir krašto apsaugos sistemos (KAS) karių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius bei 2020 metais planuojamą kariuomenės struktūrą ir ribinius skaičius.
Pagal projektą 2015 metais bendro visų KAS karių skaičius žemiausia ir aukščiausia riba nustatoma nuo 14 340 iki 18 460, o 2020 metais atitinkamai – nuo 15 540 iki 20 260. Palyginti, 2014 metais bendras karių skaičius nustatytas nuo 14 140 iki 17 360.
Bendro ribinio karių skaičiaus didėjimą šešerių metų perspektyvoje daugiausia lemia planuojamas profesinės karo tarnybos karių ir pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičiaus didinimas.
2015 metais profesinės karo tarnybos karių ribiniai skaičiai nustatomi nuo 7 800 iki 8 800, 2020 metais – nuo 8 800 iki 10 600. Palyginti, šiemet profesinės karo tarnybos karių ribiniai skaičiai patvirtinti nuo 7 700 iki 8 500. Tai reiškia, kad iki 2020 metų profesinės karo tarnybos karių skaičiaus žemiausią ribą planuojama pakelti 1 100 karių, o aukščiausią – 2 100 karių.
2015 metais vyresniųjų karininkų ribinis skaičius nustatomas toks pat kaip 2014 metais: generolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 123, majorų ir komandorų leitenantų – iki 365.
Ilgainiui, iki 2020 metų planuojama didinti vyresniųjų karininkų skaičių, nedidinant bendro karininkų skaičiaus. Atitinkamai projekte 2020 metais planuojami tokie vyresniųjų karininkų ribiniai skaičiai: generolų ir admirolų – iki 12, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 40, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 150, majorų ir komandorų leitenantų – iki 500.
Palyginti su šiemet patvirtintas pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių ribiniais skaičiais (400–700), 2015 metais atitinkamai nustatomos ribos nuo 500 iki 1500, o 2020 metais – nuo 700 iki 1 500 karių.
2015–2020 metais privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant bazinius karinius mokymus ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. 2015–2020 metais nustatomas toks pat kaip ir šiemet karių skaičius baziniuose kariniuose mokymuose – nuo 700 iki 1 000 ir karių skaičius jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590. Bendras ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2015 ir 2020 metais nustatomas toks pat kaip ir šiemet – nuo 1 050 iki 1 590.
Taip pat per artimiausius šešerius metus neplanuojama keisti Lietuvos karo akademijoje ir pagal mainų programas užsienio karo mokyklose studijuojančių kariūnų ribinių skaičių: kaip ir šiemet 2015 ir 2020 metais kariūnų ribiniai skaičiai nustatomi nuo 180 iki 270.
Planuojama, kad kitąmet ir artimiausius šešerius metus nebus keičiami krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių statutinių valstybės tarnautojų ribiniai skaičiai – nuo 200 iki 260 tarnautojų.
2015–2020 metais principinės kariuomenės struktūra, t. y. nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, išlieka tokia pati kaip ir 2014 metais:
1) Sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas), Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);
2) Karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;
3) Karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
4) Specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;
5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;
8) Karo policija.
KAM archyvo nuotrauka
