Pastaraisiais metais sparčiai daugėjant aptinkamų programinės įrangos pažeidžiamumų, kibernetinių grėsmių aplinka tampa vis dinamiškesnė – pažeidžiamumų nustatoma daugiau, o laikas, per kurį jie išnaudojami kenkėjiškoje veikloje, reikšmingai trumpėja. Prie šių pokyčių prisideda ir sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) sprendimai, leidžiantys greičiau identifikuoti sistemų spragas ir automatizuoti dalį kibernetinių atakų procesų. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) atkreipia dėmesį, kad organizacijos turi iš naujo įvertinti savo saugumo procesus ir užtikrinti nuolatinę infrastruktūros stebėseną, greitą reagavimą bei efektyvų pažeidžiamumų valdymą.
„Kibernetinių grėsmių aplinka keičiasi – dirbtinis intelektas leidžia užpuolikams greičiau aptikti sistemų silpnąsias vietas ir automatizuoti dalį atakų procesų. Todėl organizacijos turi ne tik diegti saugumo priemones, bet ir užtikrinti nuolatinę infrastruktūros stebėseną, greitą reagavimą bei nuoseklų saugumo procesų valdymą“, – sako NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.
Pastarųjų metų tendencijos rodo nuoseklų registruojamų programinės įrangos pažeidžiamumų augimą, o jų paieška tapo greitesnė ir prieinamesnė dėl tobulėjančių dirbtinio intelekto sprendimų. Šios technologijos naudojamos ne tik saugumo specialistų, bet ir piktavalių – jos padeda greičiau identifikuoti pažeidžiamas sistemas bei kurti efektyvesnes atakas.
NKSC rekomenduoja organizacijoms pirmiausia užtikrinti aiškų savo infrastruktūros supratimą – sudaryti ir nuolat atnaujinti naudojamų sistemų, programinės įrangos, tinklo paslaugų bei internetu pasiekiamų išteklių sąrašą. Reguliari inventorizacija leidžia pašalinti nereikalingas sistemas ir sumažinti galimą atakos paviršių.
„Organizacijos negali apsaugoti to, ko nežino turinčios. Kiekviena nereikalinga viešai pasiekiama sistema didina riziką tapti automatizuotų atakų taikiniu, todėl svarbu nuolat vertinti, kokios prieigos ir paslaugos yra iš tiesų reikalingos“, – teigia NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas programinės įrangos atnaujinimui. Dėl sutrumpėjusio laiko tarp pažeidžiamumo paskelbimo ir jo išnaudojimo, saugumo pataisos turėtų būti diegiamos kuo greičiau. Taip pat svarbu atsisakyti nebepalaikomos programinės įrangos, vertinti tiekimo grandinės rizikas ir, kai įmanoma, naudoti programinės įrangos sudėtinių dalių sąrašus, kurie padeda greičiau nustatyti paveiktus komponentus.
Svarbi saugumo dalis išlieka patikima naudotojų autentifikacija. Organizacijoms rekomenduojama naudoti stiprius ir unikalius slaptažodžius, slaptažodžių tvarkykles, įjungti daugiaveiksnį autentifikavimą, o kur įmanoma – rinktis slaptažodžiams atsparesnius sprendimus, tokius kaip prieigos raktai. Taip pat būtina tinkamai apsaugoti API raktus ir kitus jautrius autentifikavimo duomenis.
NKSC ekspertai taip pat rekomenduoja reguliariai atlikti pažeidžiamumų paiešką, stebėti informaciją apie naujai nustatytas ir aktyviai išnaudojamas saugumo spragas bei periodiškai vykdyti įsilaužimų testavimą.
Siekiant sumažinti galimų incidentų poveikį, organizacijoms rekomenduojama:
- segmentuoti tinklus ir informacinius išteklius, ribojant nereikalingus ryšius tarp sistemų;
- reguliariai kurti ir tikrinti atsargines kopijas;
- centralizuotai kaupti ir stebėti sistemų žurnalus naudojant SIEM ar panašius sprendimus;
- nuolat mokyti darbuotojus atpažinti fišingo, socialinės inžinerijos bei dirbtinio intelekto pagalba kuriamų suklastotų vaizdo ir garso įrašų požymius.
NKSC pabrėžia, kad dirbtinis intelektas keičia tiek kibernetinių atakų, tiek apsaugos priemonių pobūdį. Organizacijų atsparumas ateityje priklausys nuo gebėjimo greitai prisitaikyti, automatizuoti saugumo procesus ir nuolat vertinti savo infrastruktūros būklę.
Su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro rekomendacijomis, kaip organizacijoms sustiprinti apsaugą nuo šiuolaikinių kibernetinių grėsmių, galima susipažinti čia.
