Seimas priėmė Krašto apsaugos ministerijos inicijuotus Karinės jėgos naudojimo statuto bei Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektus, kuriais reglamentuojamas tretiesiems asmenims padarytos žalos kompensavimas tais atvejais, kai Lietuvos kariuomenė ar NATO sąjungininkai teisėtais veiksmais panaudoja karinę jėgą užkardydami grėsmes.
Šie Karinės jėgos naudojimo statuto bei Valstybės rezervo įstatymo pakeitimai padės užtikrinti visuomenės interesų apsaugą ir sudaryti geresnes sąlygas NATO sąjungininkų veikimui Lietuvoje.
„Saugumo situacija regione reikalauja aiškaus, šiuolaikines grėsmes atitinkančio teisinio reguliavimo. Karys, priimdamas sprendimą neutralizuoti grėsmę, neturi abejoti, ar valstybė pasirūpins galimomis teisėtų veiksmų pasekmėmis. Šie pakeitimai stiprina visuomenės interesų apsaugą, pasitikėjimą Lietuvos kariuomene ir sudaro geresnes sąlygas NATO sąjungininkų veikimui Lietuvoje“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pakeitimuose nustatyta, kad bus kompensuojami tik tiesioginiai nuostoliai – nebus atlyginama neturtinė žala ar negautos pajamos. Sprendimus dėl kompensacijų priims Vyriausybės įgaliota institucija, o žalos nustatymo ir kompensavimo tvarką nustatys Vyriausybė.
Kompensacijos bus mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, jų nepakakus – iš papildomai skirtų valstybės biudžeto lėšų, o prireikus – ir iš valstybės rezervo lėšų.
Išlieka regreso teisė reikalauti atlyginti išmokėtas sumas iš subjektų, kurių keliamai grėsmei neutralizuoti buvo panaudota karinė jėga.
Be to, siekiant stiprinti Lietuvos, kaip patikimos priimančiosios šalies ir kolektyvinės gynybos partnerės, reputaciją, priimtuose pakeitimuose nustatyta, kad tam tikrais atvejais iš NATO sąjungininkų nebus reikalaujama atlyginti žalos, atsiradusios dėl jų teisėtų veiksmų vykdant tarnybines užduotis Lietuvoje. Toks sprendimas taip pat prisidės prie sąjungininkų tarpusavio pasitikėjimo ir solidarumo stiprinimo, skatinant glaudesnį karinį bendradarbiavimą ir efektyvesnį bendrų veiksmų planavimą bei vykdymą.
Priimti pakeitimai taip pat numato platesnes galimybes reaguoti į naujo tipo oro grėsmes – suteikta teisė panaudoti karinę jėgą ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus ore judančius objektus, kai jie pažeidžia nustatytą skrydžių tvarką, kelia grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos saugumui arba naudojami kaip ginklas.
Įstatymų pakeitimai įsigalios 2026 m. rugpjūčio 1 d. Juos dar turės pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentas.
