Kovo 28 d. Europos Sąjungos gynybos politikos direktoriai Briuselyje aptarė Europos Sąjungos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje su Rytų partnerėmis ir Rusijos intervencijos Kryme pasekmes Europos saugumui.
ES gynybos politikos direktoriai vieningai pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pažadėjo išnaudoti visas turimas ES galimybes, padėsiančias spręsti krizę. „Mūsų nuomone, ES valstybės turėtų aiškiai parodyti, kad agresija nebus toleruojama. Manome, kad reikia rimtai svarstyti ginkluotės pardavimų Rusijai suspendavimą“, –susitikime kalbėjo Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius dr. Vaidotas Urbelis.
Susitikime buvo pabrėžta, kad ES turėtų stiprinti saugumo dialogą ir gynybinį bendradarbiavimą su Rytų partnerystės valstybėmis, ypač Ukraina, Gruzija ir Moldova, kurios yra įsipareigojusios vykdyti demokratizacijos reformas ir siekia narystės Europos Sąjungoje.
„Turime parodyti mūsų tvirtą paramą Ukrainai, sudarydami platesnes galimybes įsitraukti į ES Bendrąją saugumo ir gynybos politiką. Praėjusią savaitę pasirašytas Asociacijos susitarimas tokių galimybių nenumato“, – sakė Lietuvos atstovas.
V. Urbelis taip pat pabrėžė, jog ES turi toliau remti ESBO misiją Ukrainoje ir tuo pačiu metu svarstyti galimą ES indėlį ateityje, ypač saugumo sektoriaus reformos srityje.
Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius V. Urbelis taip pat pažymėjo, kad Lietuva, kartu su regiono valstybėmis, yra pasirengusi stiprinti dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą su Ukraina, baigiamas derinti trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados steigimo susitarimas, svarstomos papildomos galimybės rengti daugiau mokymų Ukrainos atstovams.
KAM archyvo nuotrauka. Aut. Alfredas Pliadis (KAM). Trišalio Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos bataliono, dalyvavusio NATO misijoje Kosove, kariai.
