Kovo 10 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena ir Generolo Jono Žemaičio 105-osios gimimo metinės. Ta proga Akademijos ramovėje buvo atidaryta knygų paroda „Generolas Jonas Žemaitis – kovojančios Lietuvos Prezidentas. Kovo 11-oji – Lietuvos kovos į laisvę pabaiga“.
1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas vainikavo 50 metų trukusias lietuvių tautos pastangas atkurti 1940 metais Sovietų Sąjungos suvaržytas Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės galias. Penkiasdešimties metų kelias į laisvę buvo aplaistytas krauju ir pažymėtas skaudžiomis netektimis, neregėto masto tremtimis, pažeminimais ir karais. Tuomet lietuvių tautos kovoms už laisvę aktyviai vadovavo ir kovojančius suvienijo Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.
Sveikindamas Akademijos bendruomenę ir svečius Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Eugenijus Vosylius prisiminė partizanines kovas ir paragino susirinkusius dirbti, mokyti ir mokytis kartu vardan dar stipresnės, saugesnės, drąsesnės, moralesnės ir teisingesnės visų Lietuvos, kad būtų galima matuoti lietuvių nepriklausomybės laiką ne dešimtimis, bet šimtais metų.
Susitikime pranešimą apie lietuvių tautos kovas dėl nepriklausomybės skaitė švedų žurnalistas, vertėjas, publicistas ir kinematografininkas Jonas Ohmanas, kuris domisi Lietuvos partizanų kovomis ir į švedų kalbą yra išvertęs Juozo Lukšos-Daumanto dokumentinius memuarus „Partizanai“, rašytojų noveles, apysakas, 2009 m. sukūrė dokumentinį filmą „Smogikai“ apie pokariu Lietuvoje veikusius smogikų būrius, kurių pagalba buvo slopinamas ginkluotas pasipriešinimas sovietų valdžiai.
Minint Generolo Jono Žemaičio 105-ąsias gimimo metines, prisiminimais apie generolą pasidalijo jo dukterėčia Aušra Marija Vilkienė. Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 m. kovo 15 d. Palangoje – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje) – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas, kurio pastangomis 1949 m. buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas, o jis pats buvo išrinktas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininku ir tapo visos kovojančios Lietuvos prezidentu.
1998 m. lapkričio 20 d. Lietuvos karo akademijai buvo suteiktas Generolo Jono Žemaičio vardas. Nuo 2008 m. Akademija pagal bendradarbiavimo sutartį palaiko artimus ryšius su Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindine mokykla ir plėtoja veiklą tautinio, pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje.
Akademijoje vykusiame renginyje skambėjo folkroko grupės „Ugniavijas“ atliekamos karinės-istorinės folkloro dainos. Lietuvos karo akademijos kariams, kariūnams ir darbuotojams už pavyzdingą, uolią ir sąžiningą tarnybą, atsakingą ir iniciatyvų darbą buvo įteiktos krašto apsaugos ministro, Lietuvos kariuomenės vado ir Akademijos viršininko padėkos.
Kovo 6 d. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete buvo surengtas vakaras „Lietuvos partizanams atminti“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos karo akademijai atstovavo Akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui plk. ltn Valerijus Šerelis, muzikinius pasirodymus atliko kariūnų muzikinė grupė, kariūnai susirinkusiems skaitė pranešimą apie Joną Žemaitį.
Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Lietuvos karo akademijos Kariūnų taryba kviečia Kovo 11-ąją sutikti dainų ir prisiminimų vakare prie degančio laužo ant istorinio Stalo kalno Vilniuje. Šventė vyksta jau penktus metus iš eilės! Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai laužą įžiebs 22 val.
Kovo 14 d. Lietuvos karo akademijoje vyks patriotinės žygio dainos konkursas, kuriame dalyvaus Lietuvos pagrindinių mokyklų, gimnazijų, bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų 8–12 klasių moksleiviai. Konkursas „Kai lietuviai žygiuoja kovon“ skirtas Generolo Jono Žemaičio 105-osioms gimimo metinėms atminti.
Nuotr. aut. – K. Dijokas (1,4-7) ir V. Pileckas (2 ir 3)
