Gruodžio 16 d. Vyriausybė pritarė nutarimų pakeitimų projektams, kurie buvo parengti atsižvelgiant į orlaivio An-2 paieškos ir gelbėjimo operacijos šių metų gegužę išmoktas pamokas, siekiant įgyvendinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimus dėl paieškos ir gelbėjimo sistemos tobulinimo.
Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, teisės aktų pakeitimai užtikrins geresnį paieškos ir gelbėjimo operacijų koordinavimą, sklandesnį ir operatyvesnį visuomenės informavimą apie paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą.
Teisės aktų pakeitimai sustiprina Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro ir Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro sąveiką. Atsižvelgiant į orlaivio An-2 paieškos ir gelbėjimo atvejį, tai ypač aktualu, nelaimei įvykus virš Baltijos jūros. Numatyta, kad tokiais atvejais, kai orlaivio avarijos vieta nėra tiksliai žinoma – gali būti virš jūros arba sausumoje – paiešką ir gelbėjimą koordinuos Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras. Nustačius, kad avarija įvyko virš Baltijos jūros, vadovavimą nedelsiant perims Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Taip pat įtvirtintas atsakomybių pasidalijimas tarp centrų, atsakingų už operacijoje dalyvaujančių paieškos ir gelbėjimo orlaivių skrydžius.
Teisės aktų pakeitimai taip pat užtikrins geresnį visuomenės, savininkų ir avarijoje nukentėjusiųjų asmenų artimųjų informavimą. Institucijos, koordinuojančios paieškos ir gelbėjimo darbus, įpareigotos informuoti visuomenę, taip pat orlaivių naudotojus arba savininkus, laivų agentus, valdytojus arba savininkus apie paieškos ir gelbėjimo darbų eigą.
Remiantis ES teisiniu reglamentavimu, orlaivio avarijos atveju Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija privalės informuoti avariją patyrusių ar ieškomų orlaiviu skridusių asmenų artimuosius apie paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą.
KAM archyvo nuotr.
