Balandžio 14 d. Krašto apsaugos ministerijoje vyko jau tradicija tapęs Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvažiuojamasis posėdis, kuriam vadovo komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kuri taip pat yra ir NSGK narė, padėkojo už nuoseklų ir reguliarų kolegų domėjimąsi gynybos klausimais ir informavo, kad šį kartą bus pristatyta valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, KAS būklė ir perspektyvos. Neseniai panaši informacija buvo pateikta ir Lietuvos Respublikos Prezidentei, su šia informacija taip pat planuojama supažindinti Lietuvos Vyriausybę.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius komiteto narius supažindino su ginkluotojo pasipriešinimo sudedamosiomis dalimis, kurios turi būti tinkamai parengtos ir gebėti sąveikauti tarpusavyje galimo karinio konflikto metu. Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas komiteto narius supažindino su saugumo iššūkiais, gynybos planų koncepcija ir jos derinimu su kuriama NATO strategija.
Pristačius NSGK nariams krašto apsaugos sistemos uždavinius ir įsipareigojimus, buvo pateikta detalesnė informacija apie 2010 metų asignavimus krašto apsaugos sistemai ir sritis, kurioms finansavimas buvo sumažintas labiausiai. Krašto apsaugos ministrė apžvelgė atliktus darbus, iššūkius ir veiklos prioritetus.
Nors ir ankstesniais metais šalies gynybai skiriamas procentas nuo BVP nebuvo didelis – tik 1,12 %, – dėl finansinės krizės praėjusiais metais ir šiemet gynybos finansavimas dar labiau sumažėjo. 2010 metų valstybės biudžeto asignavimuose pagal sritis su ES paramos lėšomis, kurių KAS negauna, krašto apsaugos sistemai tenka trečia vieta nuo galo – skiriama 3,8 proc. valstybės biudžeto lėšų. Mažesnį finansavimą turi tik tokios sritys kaip „Poilsis, kultūra ir religija“ (2 proc.) ir „Būstas ir komunalinis ūkis“ (0,1 proc.). Esant tokiai situacijai, krašto apsaugos vadovybė mažina institucinius pajėgumus ir siekia išlaikyti ir stiprinti kovinius pajėgumus. Tuo tikslu yra peržiūrėti planai, įsipareigojimai ir išgryninti finansavimo prioritetai. Mažinamos perteklinės struktūros ir ieškoma optimalesnių resursų panaudojimo būdų.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą dėl piliečių konstitucinės teisės tinkamai pasirengti šalies gynybai, šiuo metu jau yra parengti Piliečių rengimo valstybės gynybai strategijos ir Karo prievolės įstatymo koncepcijos projektai. Nuo 2009 metų pradėti organizuoti būtinieji kariniai mokymai, kurie sudarė galimybę nedidinat išlaidas priimti į profesinę karo tarnybą eilinių karių.
Krašto apsaugos ministerija yra numačiusi 2010 metų veiklos prioritetus: atnaujinti strateginius dokumentus ir planus (Nacionalinio saugumo strategiją, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, Lietuvos karinę strategiją, Lietuvos kariuomenės transformacijos planą, Valstybės gynybos planus), parengti piliečių rengimo valstybės gynybai viziją ir atnaujinti karo prievolės ir mobilizacijos reglamentavimą, užtikrinti dalyvavimą NATO greitojo reagavimo pajėgose ir Europos Sąjungos kovinėse grupėse, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.
Krašto apsaugos ministrė atkreipė dėmesį, kad palyginti su kitomis valstybės valdymo sritimis, gynybos srityje beveik nėra lobistų, todėl labai svarbus yra atsakingas politikų požiūris ir jų politinė valia stiprinti krašto gynybinius pajėgumus.
NSGK nariai domėjosi Lietuvos kariuomenės ir NATO šalių karinių pajėgų sąveika karinio konflikto metu, KAS reforma, realiomis galimybėmis įgyvendinti NATO sutarties 3-ią ir 5 straipsnius.
Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad reikėtų ieškoti būdų keisti mažėjančias KAS finansavimo tendencijas.
Danguolė Bičkauskienė, krašto apsaugos ministrės patarėja viešiesiems ryšiams, tel. 8 686 06265, 2735520.
Alfredo Pliadžio nuotraukos.
