„NATO vadavietės įkūrimas Lietuvoje ir dar penkiose Aljanso valstybėse rodo, kad NATO žengia visus būtinus žingsnius savo narių saugumui užtikrinti ir pasiruošimui vykdyti užduotis, kurios atgrasintų tuos, kurie kėsintųsi į vienos iš aljanso šalies saugumą ar teritorinį vientisumą“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas NATO pajėgų integravimo vieneto atidarymo Vilniuje rugsėjo 3 d. proga.
Pasak ministro, tai vienas reikšmingiausių žingsnių NATO kolektyvinei gynybai stiprinti per kelis pastaruosius dešimtmečius.
Pagrindinė NATO pajėgų integravimo vieneto užduotis – tinkamai pasirengti ir vėliau užtikrinti, kad, iškilus būtinybei, į Lietuvą būtų operatyviai perdislokuotos NATO itin greito reagavimo pajėgos, kurių pirmieji padaliniai konflikto regione būtų pasirengę sureaguoti per 48 valandas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pabrėžė praktinę NATO štabo reikšmę stiprinant Lietuvos ir platesnio regiono gynybą. Vadas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pradėjus veikti štabui NATO pajėgų veikla Lietuvoje taps labiau integruota ir geriau koordinuojama.
„Kariniu požiūriu, NATO vadavietė užtikrins geresnę sąveiką su aukštesnėmis aljanso vadavietėmis, sudarys mums sąlygas greičiau ir geriau suteikti priimančiosios šalies paramą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms, geriau integruoti jas į pasirengimą kolektyvinei Lietuvos gynybai ir į jos vykdymą“, – sakė kariuomenės vadas.
Sprendimą dėl šešių NATO pajėgų integravimo vienetų (angl. Force Integration Unit, NFIU) steigimo Aljanso valstybėse – Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje – NATO šalių ir vyriausybių vadovai priėmė praėjusiais metais Velso viršūnių susitikime. Visi šeši vienetai oficialiai aktyvuoti nuo š. m. rugsėjo 1 dienos.
Rugsėjo 3 d. Vilniuje vykusios iškilmingos ceremonijos metu NATO pajėgų integravimo vienetą Lietuvoje iškilmingai atidarė NATO Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Planuojama, kad visą operacinį pajėgumą šie vienetai pasieks iki 2016 metais Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
NATO pajėgų integravimo vienetų aktyvavimas – viena iš pagrindinių priemonių NATO reaguojant į naujus iššūkius saugumui, kylančius iš Rytų ir Pietų.
NATO pajėgų integravimo vienetai – tai nedideli pajėgų vadovavimo ir valdymo štabai, kurių svarbiausia užduotis – prireikus, užtikrinti NATO itin aukštos parengties pajėgų (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF) ir papildomų greitojo reagavimo elementų dislokavimą regione.
Šie kariniai štabai bus atsakingi už potencialaus sąjungininkų pastiprinimo planavimą, sąjungininkų pajėgų pratybas ir joms reikalingos paramos teikimą, taip pat už ryšių tarp nacionalinių ir daugianacionalinių NATO pajėgų palaikymą.
NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje veiks kaip tarpininkas sąveikai tarp nacionalinių ir regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų užtikrinti. Vienetas prisidės prie bendrų su sąjungininkais pratybų ir mokymų ir palaikys ryšį su NATO operacinėmis vadavietėmis.
Lietuvoje veikiančio tarptautinis vieneto personalas, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis pajėgomis ir institucijomis, nustatys šalyje transporto jungtis, svarbiausią logistinę ir kitos paskirties infrastruktūrą, įgalinančią kuo greitesnį NATO greitojo reagavimo pajėgų perdislokavimą į Baltijos valstybių regioną.
NATO pajėgų integravimo vienetą Vilniuje sudarys apie 40 karių, iš kurių maždaug pusę deleguos sąjungininkai. Planuojama, kad, štabe dirbs atstovai iš daugiau nei 10 NATO valstybių.
NATO pajėgų integravimo vienetui Vilniuje vadovauja Danijos kariuomenės pulkininkas Jakobas Søgårdas Larsenas (Jakob Søgård Larsen), jo pavaduotojo pareigas eina Lietuvos karininkas pulkininkas leitenantas Mindaugas Petkevičius
Alfredo Pliadžio ir Luko Kalvaičio nuotraukos ir video medžiaga
