Perėjimas prie postkvantinės kriptografijos yra procesas, reikalaujantis tiek laiko, tiek finansinių išteklių. Didžiausios laiko sąnaudos paprastai patiriamos parengiamajame etape, kai atliekama kriptografijos inventorizacija. Nors teoriškai inventorizacija gali atrodyti paprasta, tačiau praktikoje tai yra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis darbas. Reikia tiksliai identifikuoti visus informacinius ir operacinius išteklius bei nustatyti kriptografinius komponentus, kurie gali būti paslėpti įvairiose įrangos ar programinės įrangos dalyse.
Kai inventorizacija baigiama, organizacija gali tiksliai matyti, kur ir kaip taikoma kriptografija. Tuomet, derantis su tiekėjais dėl atnaujinimų, priimami sprendimai, kur reikia keisti įrangą, o kur pakanka programinių saugumo atnaujinimų, kad būtų įdiegta postkvantinė kriptografija. Galutinės sąnaudos priklauso nuo infrastruktūros naujumo, sudėtingumo ir pasirinkto įgyvendinimo būdo, todėl kiekviena organizacija patirs skirtingą finansinę naštą.
