Balandžio 23–24 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Turkijoje dalyvaus Galipolio mūšio 100-ųjų metinių minėjime, kartu su kitais renginio dalyviais pagerbs žuvusiųjų mūšyje atminimą, dalyvaus mūšio metinių proga organizuojamoje Taikos susitikimo konferencijoje.
Galipolio mūšis arba Çanakkale mūšis buvo Pirmojo pasaulinio karo operacija, vykusi Galipolio pusiasalyje Osmanų imperijoje tarp 1915 m. balandžio 25 d. ir 1916 m. sausio 9 d. Ji taip pat žinoma kaip Dardanelų operacija.
Galipolio pusiasalis suformuoja šiaurinį Dardanelų krantą, sąsiaurį, kuris užtikrino jūros kelią į anuometinę Rusijos imperiją, vieną iš Antantės karinio bloko valstybių Pirmajame pasauliniame kare. Vienas iš Rusijos siekių tuomet buvo kontroliuoti visą Juodosios jūros baseiną ir ypač Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius. Siekiant susisiekti su Rusija jūra, jos sąjungininkės Didžioji Britanija ir Prancūzija pradėjo karinę jūrų operaciją, po kurios sekė desanto išsilaipinimas pusiasalyje, norint užimti Osmanų sostinę Konstantinopolį (dabartinį Stambulą). Karinė jūrų ataka buvo atremta ir po aštuonių mūšio mėnesių su didžiulėmis netektimis abiejuose pusėse (sausumos operacija taip pat nepavyko) anglai bei prancūzai buvo išvyti, o Turkijai pavyko išlaikyti Dardanelus savo valdžioje iki karo pabaigos.
Ši operacija buvo viena iš didžiausių Osmanų pergalių Pirmajame pasauliniame kare ir didžiausias Sąjungininkų (Antantės) pralaimėjimas. Turkijoje ši pergalė laikoma lemiamu momentu tautos istorijoje – paskutiniu pakilimu ginant tėvynę, nes Osmanų imperija byrėjo. Kova padėjo pagrindą Turkijos Nepriklausomybės karui ir Turkijos Respublikos deklaracijai po aštuonių metų nuo Galipolio mūšio vadovaujant Mustafa Kemal Atatiurkui (Mustafa Kemal Atatürk), kuris pirmiausia išgarsėjo kaip Galipolio vadas.
Nuotr. aut. – Alfredas Pliadis