Laisvės kovotojui Karžygiui Juozui Albinui Lukšai-Mykolaičiui atminti -7 km

Juozas Albinas Lukša (1921–1951) – išskirtinė Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo figūra, peržengusi vien rūsčiojo kario įvaizdį. Istorijoje jis išliko ne tik kaip sumanus partizanas, slėpęs savo tapatybę po daugybe slapyvardžių (Daumantas, Mykolaitis, Skrajūnas, Vytis ir kt.), bet ir kaip gili, mylinti asmenybė. Jo parašyta atsiminimų knyga bei nepaprastai jautrūs, pavojaus apsuptyje rašyti laiškai žmonai Nijolei Bražėnaitei atskleidžia dramatišką laisvės kovotojo pasirinkimą.

Herojaus charakterį suformavo tvirta šeima ir krikščioniškos vertybės – kaip jis pats sakė, „perspektyvą į gyvenimą brėžė Mamelė“. Tačiau už šviesios išvaizdos slėpėsi geležinė valia: aktyvi veikla „Ateitininkų“ organizacijoje ir pogrindyje išugdė J. A. Lukšą kaip tobulą, atidų žvalgą. Pasak Vakarų ekspertų, jis turėjo tikrą „fronto linijos“ mentalitetą – eilinio žmogaus protu sunkiai suvokiamą užsispyrimą vykdyti mirtinos rizikos reikalaujančias užduotis.

Nenusakomą J. A. Lukšos ir jo ginklo brolių motyvaciją geriausiai apibūdina jo paties palikti žodžiai. Net ir nakties šešėliams gaubiant mišką, partizanai rengdavosi žygiams, mintyse kartodami priesaiką: „…atkakliai tęsti kovą už tiesos ir teisingumo triumfą Žemėje ir už žmogaus teises, apie kurias tiek daug pasaulyje prikalbėta ir tebekalbama, kurias mes vis dar privalome savu krauju pirkti…“.