Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams atminti
Žygio maršrutas
Žygio maršrutas
Programa
Žygeivių registracija Kazlų Rūdos geležinkelio stoties aikštėje (Skvero g. 17A)
Iškilmingas atidarymas:
- Sveikinimo žodis.
- Partizaniškos dainos.
- Atminimo žvakelės uždegimas prie politinių kalinių ir tremtinių paminklo.
Pėsčiųjų žygis Kazlų Rūdos apylinkėmis ir miškais:
- Žygį ves ir su vietos istorija supažindins šaulys Žydrūnas Šakočius ir 407-osios šaulių kuopos vadas Dainius Ragauskas.
- Istoriniais pasakojimais ir asmenine patirtimi dalinsis šaulys tremtinys Algimantas Lelešius.
- Partizaniškos arbatos ragavimas.
- Kariškos vaišės.
Žygio pabaiga Kazlų Rūdos geležinkelio stoties aikštėje.
Ekspozicijos „Partizanų kovos“ apžiūra Kazlų Rūdos turizmo informavimo centre Atgimimo g. 5.
Šaulių žvejybos varžybos Gulioniškės tvenkinyje.
Gatvės muzikos dienų koncertas aikštėje prie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties, Skvero g. 17A.
Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai
Kazlų Rūdos apylinkėse 1945–1952 metais veikė Tauro apygardos Žalgirio ir Geležinio Vilko partizanų rinktinės.
Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Jai priklausė ir dabar Lietuvoje daug kam gerai žinomi žmonės, sąmoningai pasirinkę sunkų, bet garbingą Laisvės kovotojų kelią. Įvairiuose istorijos šaltiniuose išlikusios Jankų, Bagotosios, Valkų, Degučių, Krūvelių, Agurkiškės, Vierčiškės, Griešių, Rūdupio, Opšrūtų, Gudelių, Endrikių kautynės ir jose kovoję Kazlų Rūdos krašto partizanai. Mūsų krašto miškuose kovoję Tauro apygardos Žalgirio ir Geležinio Vilko rinktinių partizanai pasižymėjo karine drausme ir tvarka. Kariai privalėjo dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą, buvo pasitvirtinę Partizanų drausmės nuostatus, Kazlų Rūdos miškuose organizavo partizanų mokymo kursus. Vienas žymiausių partizanų, žuvusių mūsų miškuose – Aleksandras Grybinas-Faustas, kuris, kartu su kitų apygardų partizanų vadais, priėmė garsiąją Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją.
Iš Šimanskio-„Kirstuko“ dienoraščio:
„…Mes vis dar keliese. Draugai negrįžta – šiandien turėjo pareiti. Nėra ką valgyti. Visiškai. Dar tik rytas, o kur vakaras? Draugas verda arbatą, bet su kuo gersim? Šiandien penktadienis. Rytoj eisim į mano tėviškę. Laukiu, labai laukiu tos dienos, tada linksmiau sužibės mano akys, tėviškės alsavimą pajutus. Smarkiau suplaks širdis, jaučiant virpančias mamos lūpas ant savo kaktos… Laisve, Laisve brangioji, kada galėsime vėl tavim džiaugtis?“.
Žygio partneriai
Įveiktų kilometrų sertifikatas
