Išgirsk Kazlų Rūdos samanas aplink Torknerio malūną
Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams atminti Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams atminti
Kazlų Rūdos sav.

Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams atminti

Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams atminti
Paspauskite pelės klavišą ir slinkite, kad priartintumėte žemėlapį.

Programa

9:30–10:30

Žygeivių registracija Kazlų Rūdos geležinkelio stoties aikštėje (Skvero g. 17A)

10:30–11:00

Iškilmingas atidarymas:

  • Sveikinimo žodis.
  • Partizaniškos dainos.
  • Atminimo žvakelės uždegimas prie politinių kalinių ir tremtinių paminklo.
11:00–16:00

Pėsčiųjų žygis Kazlų Rūdos apylinkėmis ir miškais:

  • Žygį ves ir su vietos istorija supažindins šaulys Žydrūnas Šakočius ir 407-osios šaulių kuopos vadas Dainius Ragauskas.
  • Istoriniais pasakojimais ir asmenine patirtimi dalinsis šaulys tremtinys Algimantas Lelešius.
  • Partizaniškos arbatos ragavimas.
  • Kariškos vaišės.
16:00

Žygio pabaiga Kazlų Rūdos geležinkelio stoties aikštėje.

16:00-18:00

Ekspozicijos „Partizanų kovos“ apžiūra Kazlų Rūdos turizmo informavimo centre Atgimimo g. 5.

Nuo 16:00

Šaulių žvejybos varžybos Gulioniškės tvenkinyje.
Gatvės muzikos dienų koncertas aikštėje prie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties, Skvero g. 17A.

Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai

Kazlų Rūdos apylinkėse 1945–1952 metais veikė Tauro apygardos Žalgirio ir Geležinio Vilko partizanų rinktinės.
Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Jai priklausė ir dabar Lietuvoje daug kam gerai žinomi žmonės, sąmoningai pasirinkę sunkų, bet garbingą Laisvės kovotojų kelią. Įvairiuose istorijos šaltiniuose išlikusios Jankų, Bagotosios, Valkų, Degučių, Krūvelių, Agurkiškės, Vierčiškės, Griešių, Rūdupio, Opšrūtų, Gudelių, Endrikių kautynės ir jose kovoję Kazlų Rūdos krašto partizanai. Mūsų krašto miškuose kovoję Tauro apygardos Žalgirio ir Geležinio Vilko rinktinių partizanai pasižymėjo karine drausme ir tvarka. Kariai privalėjo dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą, buvo pasitvirtinę Partizanų drausmės nuostatus, Kazlų Rūdos miškuose organizavo partizanų mokymo kursus. Vienas žymiausių partizanų, žuvusių mūsų miškuose – Aleksandras Grybinas-Faustas, kuris, kartu su kitų apygardų partizanų vadais, priėmė garsiąją Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją.

Iš Šimanskio-„Kirstuko“ dienoraščio:
„…Mes vis dar keliese. Draugai negrįžta – šiandien turėjo pareiti. Nėra ką valgyti. Visiškai. Dar tik rytas, o kur vakaras? Draugas verda arbatą, bet su kuo gersim? Šiandien penktadienis. Rytoj eisim į mano tėviškę. Laukiu, labai laukiu tos dienos, tada linksmiau sužibės mano akys, tėviškės alsavimą pajutus. Smarkiau suplaks širdis, jaučiant virpančias mamos lūpas ant savo kaktos… Laisve, Laisve brangioji, kada galėsime vėl tavim džiaugtis?“.

Tauro apygardos Žalgirio ir Kęstučio rinktinių partizanų pietūs Kazlų Rūdos miške prieš ūkinę operaciją Antanave. 1947 11 11
Tauro apygardos Žalgirio ir Kęstučio rinktinių partizanų pietūs Kazlų Rūdos miške prieš ūkinę operaciją Antanave. 1947 11 11

Žygio partneriai

Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centras
Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras
Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams atminti Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams atminti

Įveiktų kilometrų sertifikatas

14 km
Privalomas laukas
Privalomas laukas

Sveikiname užsiregistravus!

Visą reikiamą informaciją rasite savo el. pašte. Jeigu nematote prie gautų laiškų, patikrinkite šlamšto dėžutę.
Tęsti