Programa
Žygeivių atvykimas ir registracija.
Startas. LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vado ir svečių sveikinimo žodis.
Sustojimas prie Lydžio rinktinės partizanų bunkerio, pokalbis su istoriku, Tremties ir rezistencijos muziejaus vyr. muziejininku Raimondu Matemaičiu.
Finišas. Kareiviška košė.
Lydžio partizanų rinktinė
Lydžio rinktinė kilo iš Eržvilko gimnazijos – 1945 m. ją subūrė H. Danilavičius-Vidmantas, P. Ruibys-Garbštas, J. Kubilius-Bernotas, J. Žičkus-Viksva. Iki 1946 m. pavasario jie veikė pogrindyje dar dirbdami mokytojais, vėliau pasitraukė į miškus.
Tai buvo pirmasis stambus junginys Pietų Žemaitijoje (Pagėgiai, Šilutė, Tauragė, Raseiniai). 1945 m. suformuotas štabas ir trys kuopos – „Kadagio“, „Uosio“, „Neptūno“, jų veiklą koordinavo J. Kasperavičius-Šilas. Partizanai naikino dokumentus, puldinėjo sovietų struktūras, rengė pasalas, gynė gyventojus.
Nuo 1946 m. Lydžio rinktinė (Žemaičių legionas), vadovaujama H. Danilavičiaus-Vidmanto, tapo Jungtinės Kęstučio apygardos pagrindu. Ji perdavė laikraštį „Laisvės varpas“, statutą ir vidaus taisykles, kurias vėliau pritaikė Jonas Žemaitis-Vytautas rengdamas LLKS dokumentus.
Žygio partneriai
Įveiktų kilometrų sertifikatas
