Žygeivių registracija prie Pašušvio dvaro parke (Kėdainių r. sav.).
Iškilmingas atidarymas –gėlių padėjimas Zembiškio-Lenčių mūšyje žuvusiems Vlado Pabarčiaus būrio partizanams.
Pėsčiųjų žygis:
Žygio pabaiga:
Gegužės 17 d. kviečiame į Lietuvos kariuomenės šventę Kėdainiuose. Daugiau informacijos.
Įkurta 1948 m. pačiame Lietuvos centre, Prisikėlimo apygarda tapo pagrindiniu visos šalies partizanų ryšių mazgu. Neatsitiktinai būtent jos teritorijoje (Minaičiuose) 1949 m. įkurtas vieningas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis. Ši apygarda išsiskyrė ir stipriomis intelektinėmis pajėgomis: kovotojai čia ne tik ginklu gynė Tėvynę, bet ir pogrindžio sąlygomis leido laikraščius bei knygas.
Apygardos kovinį stuburą sudarė trys pagrindinės rinktinės: Lietuvos žalioji, Maironio (vėliau – P. Lukšio) ir Voverės (vėliau – Kunigaikščio Žvelgaičio). Sunkiausiais kovų metais apygardai vadovavo keturi iškilūs vadai: Petras Bartkus, Leonardas Grigonis, Povilas Morkūnas ir Juozas Paliūnas.
Suvokdamas šios apygardos svarbą, sovietų saugumas jai sunaikinti masiškai naudojo agentus ir smogikus. Lietuvos žaliąją rinktinę pražudė štabe įsitvirtinęs išdavikas, o paskutinį apygardos vadą J. Paliūną-Rytą išdavė jo bičiulis – savo noru KGB agentu tapęs medikas.
Dėl nuolatinių smūgių 1952 m. gegužę Prisikėlimo apygarda buvo oficialiai panaikinta, o išlikę partizanai prijungti prie kitų apygardų. Tačiau pasipriešinimas čia ruseno dar labai ilgai – legendinis šios apygardos partizanas Kostas Liuberskis-Žvainys laisvės kovotojo ginklo nesudėjo net iki 1969 m. spalio 2 dienos.