Dalyvių registracija prie Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios.
Iškilmingos Šv. Mišios Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje.
Laisvės kovotojų pagerbimas ir iškilmingas minėjimas prie partizanų paminklo.
Žygis:
Žygio pabaiga:
Išvykimas autobusais namo. Tikslus žygio maršrutas bus skelbiamas balandžio 22 d.
1945 m. vasarą Žemaitijos miškai (Žalgirio, Šekų) buvo pilni vyrų, pasiryžusių žūti, bet nepasiduoti okupantui. Gyventojai rėmė juos maistu, jaunimas jungėsi į būrius. Taip prasidėjo nuožmi Kardo rinktinės kova, paženklinta narsos ir netekčių. Partizanai kovojo ne tik su priešu, bet ir klasta. Būrio vadas Kliauga per čekistų „valymą“ įkalbėjo vyrus pasiduoti – keli buvo beginkliai sušaudyti, o išdavikas dingo. KGB siuntė infiltratorius (Kervį, Gricių), tačiau partizanai atkurdavo ryšius. Spaudžiami pajėgų, kai kurie (pvz., Prano Žalimo būrys) traukėsi į Latvijos miškus. Žiemą, pusbadžiu, tris savaites kasė bunkerius įšalusioje žemėje. Apsupti nepasiduodavo – Kazys Karalius kovojo iki paskutinio šovinio. Jo motina, saugodama artimuosius, turėjo išsižadėti sūnaus kūno. Peldinės miške, žuvus vadui Pranui Riepšui, jo žmona, prisidengusi kūnu, kovojo iki galo. Tokios pat drąsios buvo ir jaunos ryšininkės, kurios naktimis, nešinos ginklais ir slaptais paketais, jungė išblaškytus būrius.