Paskutiniajam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui-Siaubūnui atminti

Antanas Kraujelis (1928–1965), geriausiai žinomas „Siaubūno“ slapyvardžiu, į Lietuvos istoriją įėjo kaip ilgiausiai – net 17 metų – sovietų okupacijai su ginklu rankose priešinęsis partizanas. Dvidešimtmetis Antanas į mišką išėjo 1948 m. ir sparčiai kilo pareigose, kol tapo Vytauto apygardos štabo viršininku. Saugumas, nesugebėdamas palaužti partizano, 1951 m. visą Kraujelių šeimą ištrėmė į Sibirą penkiolikai metų.

Likęs vienas, po to kai jo būrys buvo sunaikintas, o jį patį 1953 m. sunkiai sužeidė KGB užverbuotas jaunystės bičiulis, A. Kraujelis pakeitė taktiką. Jis ėmė siųsti įspėjamuosius laiškus sovietų aktyvistams, gindamas vietinius ūkininkus. Ilgainiui Siaubūnas žmonių lūpose virto legenda. Pasakota, kad jis, persirengęs Raudonosios armijos karininko uniforma, ramiausiai vaikščiodavo po apylinkes ir priversdavo stribus jam atiduoti pagarbą. Tuo tarpu sutrikę KGB pareigūnai netgi tikėjo mitu, kad partizanas turi akvalangą ir nuolat slapstosi ežero dugne po vandeniu. Šio nesugaunamo vyro paieškomis galiausiai susirūpino pati Maskva.

Šimtų agentų ir stribų persekioto partizano kelias baigėsi tik 1965 m. kovo 17-osios rytą. KGB pareigūnams ir kariuomenei apsupus sodybą, kurioje jis slėpėsi, užvirė susišaudymas. Sužeistas ir supratęs, kad išsiveržti nebepavyks, A. Kraujelis-Siaubūnas pasirinko partizanų priesaikos kelią – jis nepasidavė gyvas ir nusišovė.