Žemaičių apygardos partizanams atminti

Klaidžiojant Žemaitijos miškais dar ir dabar galima aptikti partizaninio karo pėdsakų – Žemaičių apygarda buvo sunaikinta paskutinė, išsilaikiusi partizaniniame kare iki pat 1953 m. Žemaičių partizanų apygardą sudarė trys rinktinės: Alkos, Kardo ir Šatrijos. Šatrijos rinktinė buvo didžiausia, ją sudarė 6 kuopos. 1946 – 1949 m. Dievo Krėslo miške veikė Žarėnų kuopa. Nuo 1948 m. kovo jai vadovavo Edmundas Rekašius-Lakūnas, pakeitęs žuvusį Benjaminą Milašių-Lėkarstvą. Dievo krėslo miške yra bendravardis kalnas, kuris labiau susijęs su pagonybės šventviete, nei su partizanais. Kalnas savo forma primena krėslą, ant kurio „sėdėdamas“ gali matyti Katinėlio ežerą, į kurį, pasak legendų, nužengė nenorėjusios krikštytis pagonių vaidilutės. Tiesa, akmuo pakalnėje byloja, kad čia stovėjusi bažnyčia, o kalno viršuje net matomas keturkampis griovys (nežinia kieno ir kokiems tikslams iškastas).