Šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir laisvės gynėjus (Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia)
Lietuvos šaulių sąjungos Utenos apskrities 9-osios rinktinės iškilmingas žygiavimas į Saldutiškio mst. Laisvės aikštę
žygeivių registracija Saldutiškio mst. Laisvės aikštėje
Oficiali Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija
Organizuotas pėsčiųjų žygio dalyvių transportavimas autobusais iš Saldutiškio mst. į pėsčiųjų žygio pradžios vietą
Pėsčiųjų žygis Labanoro mūšio vieta – Saldutiškio mst. Laisvės aikštė
Renginys žygio pabaigos vietoje Saldutiškio mst. Laisvės aikštėje:
Keliauti galite ir žygyje dviračiais, atstumas: 46 km. daugiau informacijos apie tai
Įsitvirtinę gynybai gerai parengtuose bunkeriuose partizanai nepasidavė. Rusai prašė iš savo bazių atvežti minosvaidžių, prieštankinių granatų, nes, jų pačių žodžiais tariant, „banditų jau nebeima paprastos granatos“. Mat įmestas į vidų granatas partizanai greit išsviesdavo laukan, ir jos sprogdavo tarp priešų.
Tigro rinktinės vado archyviniame pranešime mūšio baigtis aprašoma taip:
“Šiose kautynėse mūsų nuostoliai buvo labai dideli: 46 vyrai Vytenio, 14 vyrų Romelio ir 3 mūsiškiai. Tačiau į Švenčionis buvo atvežta 73 lavonai. Tačiau, kaip matome, partizanų žuvo tik 63 vyrai. 10 buvo civilinių gyventojų, nes žuvusiųjų tarpe buvo labai seno amžiaus žmonių. Kokie gi buvo rusų nuostoliai? Tikra yra, kad Švenčionyse buvo palaidoti 4 karininkai, jų tarpe pulkininkas. Jeigu žuvo 4 karininkai, turėjo žūti gana daug eilinių, tačiau eiliniai buvo nugabenti į kitą vietą laidoti. Kiauneliškio siaurojo geležinkelio stoties tarnautojai pasakojo, kad stoty stovėję vagonai, užrakinti, tačiau po kuriais ant bėgių buvę daug kraujo. Iš to jie sprendė, kad rusai kažkur nuvežė laidoti eilinius kareivius.”