Samaningų kilometrų solo maršrutai

Vilnius, jo valdovai ir simboliai partizanų buvo nuolat prisimenami šventiniuose įsakymuose, spaudoje, eilėse. 1948 m. pogrindžio leidinyje „Kovos keliu žengiant“ buvo išspausdintas eilėraštis „Taip Gediminas nesapnavo“. Registruokis, žygiuok ir sužinok daugiau apie Vilniuje kovojusius partizanus bei koks gi tas eilėraštis „Taip Gediminas nesapnavo“.

Maršrutą parengė: Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis

Maršrutas apima partizano, Laisvės kovotojo karžygio ltn. Kazimiero Adolfo Pyplio (slap. Mažytis-Audronis) šeimos namus Kaune, pradžios mokyklą, gimnazijas, kuriose mokėsi būsimas Laisvės kovotojas. Aplankysite ir  Tauro apygardos partizanu tapusio K. A. Pyplio susidūrimo su sovietinės valdžios pareigūnais vietą Rotušės aikštėje.

Maršrutą parengė: Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis

Maršrutas apima partizano, Laisvės kovotojo karžygio plk. Ltn. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pirmąjį pasipriešinimo laikotarpį Dzūkijoje, prisidengiant tarnyba Kabelių girininkijoje. Šis J. Vitkaus kovos tarpsnis truko nuo 1944 m. rudens iki 1945 m. birželio 17 d., kai Kazimieraitis galutinai pasitraukė iš legalaus gyvenimo į pogrindį. Lankomos vietos mena ir artimiausius jo bendražygius.

Maršrutą parengė: Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis

Per visą partizaninį karą Šimonių giria buvo labai svarbi Algimanto apygardos partizanų telkimosi vieta. 1949 m. vasarą Šimonių girioje vadavietę įsirengė Algimanto apygardos vadovybė. Girioje telkėsi didžioji dalis Šarūno rinktinės partizanų. Žygeiviai galės aplankyti buvusios Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) vadavietės vietą, Algimanto apygardos vadovybės bunkerį, kitas buvusių partizanų slėptuvių vietas, taip pat kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai.

Maršrutą parengė: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras