Programa
LŠS Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės 1028 (Vilpišių) atskirasis būrys Prancūzijos skyrius
Gegužės 16 d. registracija (Parking des Platieres d’Apremont).
Iškilmingas atidarymas.
Pėsčiųjų žygis Fontainebleau mišku:
- Išvykimo krepšio pristatymas
- Istoriniai pasakojimai
Žygio pabaiga:
- Šauliškos vaišės
- Tautinės apyrankės pynimas
Alfonsas Vabalas-Gediminas
Alfonsas Vabalas-Gediminas (1909–1948) baigė teisės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir vienas pirmųjų pradėjęs dirbti Lietuvos radiofono laidų vedėju, jis savo žinias gilino Paryžiuje. 1934–1939 m. studijavo Sorbonos universitete, kur prancūzų kalba apsigynė teisės daktaro disertaciją ir dirbo ELTOS atstovu Prancūzijoje. Nepaisant galimybės likti saugiuose Vakaruose, 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, jis su šeima grįžo į Tėvynę.
Nacių, o vėliau sovietų okupacijų metais A. Vabalas aktyviai dalyvavo pogrindyje. Gavęs nurodymą sekti savo tautiečius (tarp jų – ir žmonos dėdę), A. Vabalas atsisakė dirbti okupantams ir 1946 m. birželį pasitraukė į mišką pas Tauro apygardos partizanus. Ginklo brolių „profesoriumi“ vadintas partizanas tapo vienu svarbiausių apygardos intelektualų: redagavo apygardos laikraštį „Laisvės žvalgas“, buvo apygardos štabo ir politinės dalies viršininku, vadovavo apygardos karo lauko teismui. Galiausiai tapo Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo nariu ir į prancūzų kalbą vertė slaptus dokumentus, kuriuos legendinis J. Lukša-Daumantas gabeno į Vakarus.
1948 m. birželio 26 d. Armališkių kaime (dab. Kauno m.) MGB ir vidaus kariuomenė apsupo dvi sodybas, kuriose buvo apsistoję partizanai. Per įnirtingą susišaudymą su priešu A. Vabalas-Gediminas buvo sužeistas. Kovotojas pasirinko mirtį – nusišovė. Jo palaikai buvo brutaliai išniekinti Panemunės turgaus aikštėje, o užkasimo vieta nežinoma iki šiol.
Įveiktų kilometrų sertifikatas
