Florida, JAV

Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti

Žygio maršrutas

10 km

Žygio maršrutas

Paspauskite pelės klavišą ir slinkite, kad priartintumėte žemėlapį.

Programa 05.17

LŠS Išeivijoje Adolfo Ramanausko-Vanago kuopos žygis

10:00

Gegužės 17 d. dalyvių susirinkimas Greenacres Freedom Park

10:30

Sveikinimo žodis:

Lietuvos Respublikos Himno giedojimas.
Tylos minutė, paminint už Lietuvos laisvę žuvusius partizanu

10:45–13:30

Žygio pradžia:

Poilsio stotelė, kurios metu kuopos vadas Vytautas Orentas papasakos apie Adolfo Ramanausko-Vanago veiklą ir Lietuvos partizanų kovas bei jų reikšmę.

13:30

Žygio pabaiga:

Sugrįžimas į pradžios vietą.
Neformalus bendravimas
Dalijimasis atsineštomis vaišėmis

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Adolfas Ramanauskas-Vanagas (g. 1918 m. JAV) – viena iškiliausių Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo asmenybių. Iki sovietų okupacijos dirbęs mokytoju, 1945 m. jis pasirinko partizano kelią. Vanago talentas išryškėjo sparčiai: nuo eilinio būrio vado jis pakilo iki Dainavos apygardos vado. 1949 m. vasarį Minaičiuose A. Ramanauskas dalyvavo istoriniame partizanų vadų suvažiavime. Jis tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) deklaracijos signataru, Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju ir visų ginkluotojo pasipriešinimo pajėgų vadu.

Nuo 1952 m. Vanagas su žmona, partizanų ryšininke Birute Mažeikaite, perėjo į nelegalų gyvenimą, slapstydamasis parašė atsiminimų knygą. Jo paieškai KGB metė milžiniškas pajėgas – operacijai vadovavo liūdnai pagarsėję budeliai P. Raslanas ir N. Dušanskis. Po ilgo persekiojimo, 1956 m. spalį Kaune vadas su žmona buvo išduoti ir suimti.

KGB rūsiuose Vanagas patyrė neįsivaizduojamą žiaurumą. Jau po kelių valandų tardymo kalėjimo gydytojai dokumentuose fiksavo: „Į klausimus neatsakinėja, be sąmonės <…>. Pulsas vos juntamas <…>. Ligonis visas kruvinas…“. Fiziškai ir morališkai kankinamas beveik metus, jis nepalūžo. 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje jam buvo įvykdyta mirties bausmė.