VOKIETIJOS BRIGADA LIETUVOJE

2023 m. gruodžio 18 d. Vilniuje Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrai pasirašė bendrą Veiksmų planą, kuris padėjo pagrindą Bundesverui Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą. Veiksmų plane aprašyti šio proceso įgyvendinimo žingsniai.

Veiksmų plane numatyta, kad Brigados perkėlimo procesas prasideda nuo Veiksmų plano pasirašymo momento ir įvardijami pagrindiniai perkėlimo proceso etapai: 2024 m. Vilniuje įsikuria pirminis brigados elementas; 2025-2026 m. vyksta pagrindinis brigados vienetų perkėlimas, o iki 2027 m. pabaigos Vokietijos brigada yra perkelta į Lietuvą, pasiektas pilnas kovinės brigados pajėgumas. Dokumente taip pat numatyta, kad Lietuva įsipareigoja sukurti visą brigados perkėlimui reikiamą sutartą karinę ir civilinę infrastruktūrą.

VEIKSMŲ PLANAS VOKIETIJOS BRIGADOS NUOLATINIAM PERKĖLIMUI Į LIETUVĄ

Pasirengimą Vokietijos brigados priėmimui aukščiausiu lygiu koordinuoja Vyriausybės sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama komisija – į jos sudėtį įeina krašto apsaugos, finansų, susisiekimo, švietimo, mokslo ir sporto, teisingumo, užsienio reikalų ministrai bei LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas. Komisija sprendžia esminius civilinės infrastruktūros ir paslaugų, reikalingų Vokietijos brigadai, klausimus. Krašto apsaugos ministerija koordinuoja brigados dislokavimo Lietuvoje procesą su Vokietija.

Lietuvos ir Vokietijos Bendradarbiavimo gynybos srityje sutartis, pasirašyta 2024 m. rugsėjo 13 d. Berlyne – dar vienas žingsnis į Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą praktinį apgyvendinimą. 2024 m. spalio 3 d. sutartis ratifikuota LR Seime.

Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas, karių vaikų švietimas, teikimą.

Sutartyje numatyta, kad Vokietijos brigadai „Lietuva“ suteikiamos Lietuvos Respublikos karinės teritorijos ir objektai bus naudojami tik su LR sutikimu, gerbiant LR suverenitetą ir teisės aktų reikalavimus. Pvz., Rūdninkų poligonas, kuriame tarnybą atliks didžioji Vokietijos brigados dalis, yra ir bus Lietuvos karinė teritorija, kuria galės naudotis Vokietijos brigados kariai, o taip pat – ir Lietuvos kariuomenė, kitų NATO sąjungininkų kariai.

Dvišale sutartimi taip pat nustatoma Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atvykimo ir išvykimo, judėjimo LR procedūros, jurisdikcijos pasidalijimo taisyklės, saugumo užtikrinimo priemonės, galimybės steigti Lietuvoje Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ugdymo įstaigas, taip pat – karines parduotuves ir valgyklas, karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas bei karines gydymo įstaigas, Vokietijos kariams ir civiliams tarnautojams gauti sveikatos priežiūros paslaugas bei kiti klausimai.

Rūdninkų karinis miestelis taps pagrindine būsimos Vokietijos Brigados tarnybos vieta. Tai – ambicingiausias Nepriklausomos Lietuvos istorijoje vystomas karinės infrastruktūros projektas. 2024 metų rugpjūčio 19 dieną Rūdninkų poligone įkasta laiko kapsulė, žyminti Rūdninkų karinio miestelio įsteigimo pradžią.

Planuojama, kad karinis miestelis Rūdninkuose užims 190 ha karinio poligono teritorijos. Jame įsikurs tiek Vokietijos, tiek Lietuvos ginkluotosios pajėgos, palapinių miestelis ir lauko stovykla. Per keletą artimiausių metų bus pastatyta:

• apie 91 tūkst. kv. m. gyvenamosios paskirties pastatų;
• 84 tūkst. kv. m. administracinės paskirties pastatų: administracinių pastatų, kuopaviečių, mokymo klasių, ramovių ir kt.;
• apie 7 tūkst. kv. m. sporto paskirties pastatų;
• 80 tūkst. kv. m. techninės paskirties pastatų – sandėlių, garažų, degalinė, plovyklos, remonto dirbtuvės ir kt.;
• Bus įrengta apie 300 tūkst. kv. m. kietos dangos aikščių: vidaus kelių, rikiuotės aikščių, tech. parko zona, parkavimo aikščių ir kt.
• Taip pat iškils ir kiti statiniai: sraigtasparnių aikštelės, inžineriniai tinklai, tvoros ir kt.

Dėl savo išskirtinio dydžio Rūdninkų karinis miestelis vystomas etapais. Pirmojo etapo vystymo metu iškils administracijos pastatai, karinės technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūra (sandėliai, aikštelės, remonto dirbtuvės, garažai technikai), sargybos pastatas, gyvenamieji bendrabučiai 600 karių apgyvendinimui, valgykla, kt. Pirmasis etapas apims beveik 56 tūkst. kv. m. teritoriją, rangos darbus atlieka Lietuvos įmonė „Eikos statyba“.

Antruoju etapu bus kuriama visa likusi karinio miestelio infrastruktūra, kuri apims 170 ha teritoriją. Šis etapas vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu ir apims ne tik projektavimo ir statybos darbus, bet ir naujai sukurtos infrastruktūros, inžinerinių tinklų bei sistemų priežiūrą. Projekto įgyvendinimo terminas numatytas 15 metų, iš kurių 2,5 metų bus skirta projektavimui su ranga (vystymui), o 12,5 metų – miestelio priežiūrai ir paslaugų teikimui.

Visa Rūdninkų poligone sukurta karinė infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei, patikėjimo teise ją valdys, naudos ir disponuos Lietuvos kariuomenė.

Rukloje taip pat vystomi projektai, skirti Vokietijos brigados bei sąjungininkų reikmėms:

• Kartu su Vokietija čia vykdomas Neries terasos I projektas;
• Planuojamas vystyti Neries 2025 m. II projektas;
• 2025 m. II ketv. planuojama Nuolatinės logistinės aikštelės eksploatacijos pradžia;
• Statomi amunicijos sandėliai, juos pradėti eksploatuoti planuojama 2025 m. viduryje;
• Vykdomi Mokomojo pulko kareivinių renovacijos projektavimo darbai. Šios kareivinės bus skirtos Vokietijos vadovaujamos NATO Daugianacionalinės kovinės grupės „Lietuva“ karių apgyvendinimui.

Logistinio aprūpinimo infrastruktūra, skirta Vokietijos brigados reikmėms, vystoma ir kitose Lietuvos vietose.

Lietuva įsipareigojo ne tik sukurti tinkamą karinę infrastruktūrą Vokietijos kariams, bet ir pasirūpinti paslaugomis kartu su Vokietijos kariais persikeliantiems jų šeimų nariams. Siekiame, kad Lietuva taptų patrauklia vieta gyventi Vokietijos kariams ir jų šeimoms.

Pagrindinis dokumentas, kuris apibrėžia socialinių paslaugų, kurias Lietuva įsipareigojo suteikti Vokietijos kariams ir jų šeimos nariams, teisinį pagrindą yra Lietuvos ir Vokietijos 2024 m. rugsėjo 13 d. pasirašyta Bendradarbiavimo gynybos srityje sutartis.

Sutartyje numatyta, kad Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams būtų sudarytos gyvenimo ir mokymo sąlygos, mokesčių lengvatos, sveikatos priežiūra, galimybės steigti karinius objektus – karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas.

Šeimoms, kurios atvyksta į Lietuvą su vaikais, Lietuva įsipareigojo užtikrinti ugdymą vokiečių kalba mokyklose ir darželiuose, galimybes steigti Lietuvoje Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ugdymo įstaigas.

• Apgyvendinimas. Šiuo metu į Lietuvą persikeliantys Vokietijos kariai savarankiškai nuomojasi būstą Vilniaus mieste. Planuojama, kad Vokietijos kariai, persikeliantys į Lietuvą ilgam periodui (3 m.), gyvens karinėse teritorijose. Kariams, persikeliantiems į Lietuvą su šeimomis, ir toliau bus siūloma nuomotis būstą pagal savo poreikius laisvoje rinkoje Vilniuje ar Kaune. Būsto nuomą kariai apmoka patys.
• Švietimas. Nuo 2024 m. rudens Vilniuje veikia vokiška darželio grupė, mokyklinio amžiaus karių vaikai lanko privačias tarptautines mokyklas. Ugdymo klausimus koordinuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, už ugdymui tinkamos infrastruktūros paruošimą atsakingos Vilnius ir Kauno miestų savivaldybės.
• Sveikatos apsauga. 
  • Karinis personalas. Iki 2027 m. Vokietijos karinio personalo sveikatos priežiūros paslaugos iš dalies teikiamos kariniuose daliniuose, taip pat Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose – privačiose ir / arba valstybinėse. 2027 m. planuojama įsteigti Vokietijos karinio personalo pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, įskaitant odontologinę priežiūrą.
  • Civiliams darbuotojams ir jų šeimos nariams sveikatos priežiūra teikiama per Lietuvos civilinės sveikatos priežiūros sistemą. Galimi du būdai:
    • Asmenims, įtrauktiems į Vokietijos valstybinio sveikatos draudimo sistemą, taikomos bendrosios ES sveikatos draudimo taisyklės, t.y. Lietuvoje gyvenantys apdrausti ES piliečiai gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurias apmoka Lietuvos Valstybinė ligonių kasa (VLK).
    • Asmenys, kurie yra sudarę privataus sveikatos draudimo sutartį su privačia draudimo bendrove, gali sudaryti sutartį tiesiogiai su sveikatos priežiūros specialistu arba įstaiga, o privati sveikatos draudimo bendrovė kompensuos išlaidas.
• Susisiekimas. Bendradarbiaujant kartu su Susiekimo ministerija, siekiama užtikrinti susisiekimo ir karių judėjimo galimybių didinimą tiek tarp Lietuvos – Vokietijos, tiek Lietuvoje tarp Vilniaus ir Rūdninkų bei Kauno ir Ruklos.
• Darbas. Kartu su kariais persikeliantys šeimų nariai ar partneriai turi galimybę įsidarbinti Lietuvoje. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos baigia kurti informacinį polapį vokiečių kalba, kuriame bus pateikiama visa reikalingiausia informacija apie siūlomas darbo pozicijas Lietuvos darbo rinkoje ir apie savanorystės galimybes šalyje. Užimtumo tarnyba tiesiogiai bendrauja su potencialiais darbdaviais, organizuoja susitikimus, kviečia teikti darbo pasiūlymus į Lietuvą atvykstantiems Vokietijos piliečiams. Taip pat yra paskirtas kontaktinis asmuo, kuris suteiks individualias konsultacijos Vokietijos brigados šeimos nariams vokiečių kalba. Dėl galimybės Vokietijos piliečiams įsidarbinti Lietuvoje siūloma apsilankyti Užimtumo tarnybos puslapyje .

• Bendra informacija. Ką reikia žinoti persikeliant į Lietuvą, kokie dokumentai reikalingi, kaip užregistruoti vaikus į ugdymo įstaigas, kaip nusipirkti bilietą vykstant viešuoju transportu, kaip pasirūpinti savo augintiniu, kokie renginiai vyksta Vilniuje ir t.t. – atsakymus į dažniausiai iškylančius klausimus galima rasti International House Vilnius puslapyje https://ihvilnius.lt/ ir interaktyviame Relokacijos gido įrankyje