Žiūrėk video ir įsimink: visada geriau atsisakyti ir gerai pagalvoti.
NESAKYSIU! NESPAUSIU! NEPERVESIU!
Kaip elgtis, kai sukčiai bando tave apmulkinti?
Nesakysiu! Nespausiu! Nepervesiu!
Čia rasi greitus patarimus, trumpus video ir aiškiai parašytus terminus, kad atpažintum apgaules internete. Sužinok, į ką atkreipti dėmesį ir ką daryti, jei nežinai – ar tai tiesa, ar sukčių pinklės.
Ko imasi sukčiai, siekdami tave apgauti?
Tai netikri, bet rimtai atrodantys ar oficialūs laiškai bei žinutės. Tai gali būti laiškas iš „banko“, „mokesčių inspekcijos“ ar net draugo, su prašymu paspausti nuorodą ar įvesti duomenis.
Jie skubina, grasina ir atrodo tikroviškai.
Bet visada patikrink adresą, neskubėk spausti ir neduok jokių prisijungimų.
Sukurtos taip, kad atrodytų kaip tikros – galbūt skiriasi tik viena raidė ar internetinio domeno galūnė.
Jei puslapis prašo įvesti kortelės duomenis ar atrodo įtartinai – išeik.
Patikrink, ar adrese tikrai rašoma taip, kaip turi būti. Atmink – jokių „.online“ ar „.xyz“ prie banko pavadinimų niekada nebūna.
Siūlo prekę, prašo „avanso“, „užtikrinimo“ ar siunčia mokėjimo nuorodą ne per pačią platformą.
Visada ignoruok istorijas apie kažkokius mistinius papildomus „siuntimo mokesčius“.
Ir mokėk tik oficialiu portalo nurodytu būdu – nieko nepervedinėk papildomai.
Programėlės, kurias siūlo „atsisiųsti iš čia“, ne iš oficialios platformos, kaip „App Store“ ar „Google Play“.
Jos gali rinkti duomenis, slaptažodžius ar net pasisavinti prieigą prie banko.
Viską siųskis tik iš oficialių vietų, tikrink leidimus ir ištrink viską, kas atrodo keistai.
„Įdėk 50 eurų – po savaitės turėsi 500.“ Realybė tokia, jog tokie pažadai yra melas.
Sukčiai apsimeta investavimo platformomis, siunčia nuorodas į netikrus puslapius, renka pinigus fikcinėms investicijoms ir juos iš karto pasisavina.
Nieko nesiųsk, nieko nepervesk ir visada tikrink, ar įmonė egzistuoja, ar ji veikia su Lietuvos Banko išduotais leidimais.
Gali nutikti taip, jog sulauksi video ar skambučio, kuriame draugas arba šeimos narys prašo pinigų. DI gali atkartoti balsus, veidus, net žinutes.
Visada patikrink kitu kanalu – paskambink realiai, paklausk ko nors, ką žinot tik jūs.
Sukčiai naudoja nutekėjusius slaptažodžius ir jungiasi prie tavo kitų paskyrų.
Jei matai keistus prisijungimus ar išsiųstas žinutes – greičiausiai jau įsilaužta.
Keisk slaptažodį, įjunk dvigubą patvirtinimą ir atsijunk visuose savo įrenginiuose.
Atrodo kaip svarbus dokumentas ar sąskaitas, bet viduje jo – virusas.
Niekada nieko neįjunk, jei prašo „enable macros“ ar siunčia .zip ar .exe failą.
Atidarei? Atjunk internetą, keisk slaptažodžius ir išvalyk įrenginį antivirusine programa.
Žodyno video
Sukčiai turi savo scenarijus, o Danutė – savo atsakymus.
Pasimokink kartu su ja, ką gali atsakyti visiems tiems, kurie siekia tave apgauti.
SUŽINOKITE DAUGIAU KAIP APSISAUGOTI NUO KIBERNETINIŲ PAVOJŲ
Projektas „Kibernetinio saugumo valdysenos Lietuvoje stiprinimas“ yra finansuojamas pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“.
Susijusios naujienos
2026-09-14
Keičiasi kibernetinio saugumo taisyklės gamintojams: įsigalioja naujos pranešimų teikimo pareigos pagal Kibernetinio atsparumo aktą
2026-09-07
NKSC koordinuojamas Regioninis kibernetinės gynybos centras tampa Tarptautine kibernetinių grėsmių analizės platforma
2026-08-26
Nuo privatumo iki nacionalinio saugumo: kodėl būtina apsaugoti vaizdo stebėjimo kameras?
2026-07-28
Kintanti kibernetinių grėsmių aplinka: NKSC rekomendacijos organizacijoms, kaip stiprinti atsparumą
2026-07-21
Įdiegus papildomas saugumo priemones atnaujinta nuotolinio mokymosi platformos mobilizacijosmokykla.lt veikla
2026-07-14
10 svarbiausių KAM darbų XX Vyriausybėje
2026-07-13
Daugėja bandymų perimti susirašinėjimo programėlių paskyras: ekspertai pataria, kaip apsisaugoti
© 2026 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
