VOKIETIJOS BRIGADA LIETUVOJE

2023 m. gruodžio 18 d. Vilniuje Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrai pasirašė bendrą Veiksmų planą, kuris padėjo pagrindą Bundesverui Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą. Veiksmų plane aprašyti šio proceso įgyvendinimo žingsniai.

Veiksmų plane numatyta, kad Brigados perkėlimo procesas prasideda nuo Veiksmų plano pasirašymo momento ir įvardijami pagrindiniai perkėlimo proceso etapai: 2024 m. Vilniuje įsikuria pirminis brigados elementas; 2025-2026 m. vyksta pagrindinis brigados vienetų perkėlimas, o iki 2027 m. pabaigos Vokietijos brigada yra perkelta į Lietuvą, pasiektas pilnas kovinės brigados pajėgumas. Dokumente taip pat numatyta, kad Lietuva įsipareigoja sukurti visą brigados perkėlimui reikiamą sutartą karinę ir civilinę infrastruktūrą.

VEIKSMŲ PLANAS VOKIETIJOS BRIGADOS NUOLATINIAM PERKĖLIMUI Į LIETUVĄ

Pasirengimą Vokietijos brigados priėmimui aukščiausiu lygiu koordinuoja Vyriausybės sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama komisija – į jos sudėtį įeina krašto apsaugos, finansų, susisiekimo, švietimo, mokslo ir sporto, teisingumo, užsienio reikalų ministrai bei LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas. Komisija sprendžia esminius civilinės infrastruktūros ir paslaugų, reikalingų Vokietijos brigadai, klausimus. Krašto apsaugos ministerija koordinuoja brigados dislokavimo Lietuvoje procesą su Vokietija.

Lietuvos ir Vokietijos Bendradarbiavimo gynybos srityje sutartis, pasirašyta 2024 m. rugsėjo 13 d. Berlyne – dar vienas žingsnis į Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą praktinį apgyvendinimą. 2024 m. spalio 3 d. sutartis ratifikuota LR Seime.

Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas, karių vaikų švietimas, teikimą.

Sutartyje numatyta, kad Vokietijos brigadai „Lietuva“ suteikiamos Lietuvos Respublikos karinės teritorijos ir objektai bus naudojami tik su LR sutikimu, gerbiant LR suverenitetą ir teisės aktų reikalavimus. Pvz., Rūdninkų poligonas, kuriame tarnybą atliks didžioji Vokietijos brigados dalis, yra ir bus Lietuvos karinė teritorija, kuria galės naudotis Vokietijos brigados kariai, o taip pat – ir Lietuvos kariuomenė, kitų NATO sąjungininkų kariai.

Dvišale sutartimi taip pat nustatoma Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atvykimo ir išvykimo, judėjimo LR procedūros, jurisdikcijos pasidalijimo taisyklės, saugumo užtikrinimo priemonės, galimybės steigti Lietuvoje Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ugdymo įstaigas, taip pat – karines parduotuves ir valgyklas, karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas bei karines gydymo įstaigas, Vokietijos kariams ir civiliams tarnautojams gauti sveikatos priežiūros paslaugas bei kiti klausimai.

Rūdninkų karinis miestelis taps pagrindine būsimos Vokietijos Brigados tarnybos vieta. Tai – ambicingiausias Nepriklausomos Lietuvos istorijoje vystomas karinės infrastruktūros projektas. 2024 metų rugpjūčio 19 dieną Rūdninkų poligone įkasta laiko kapsulė, žyminti Rūdninkų karinio miestelio įsteigimo pradžią.

Planuojama, kad karinis miestelis Rūdninkuose užims 190 ha karinio poligono teritorijos. Jame įsikurs tiek Vokietijos, tiek Lietuvos ginkluotosios pajėgos, palapinių miestelis ir lauko stovykla. Per keletą artimiausių metų bus pastatyta:

• apie 91 tūkst. kv. m. gyvenamosios paskirties pastatų;
• 84 tūkst. kv. m. administracinės paskirties pastatų: administracinių pastatų, kuopaviečių, mokymo klasių, ramovių ir kt.;
• apie 7 tūkst. kv. m. sporto paskirties pastatų;
• 80 tūkst. kv. m. techninės paskirties pastatų – sandėlių, garažų, degalinė, plovyklos, remonto dirbtuvės ir kt.;
• Bus įrengta apie 300 tūkst. kv. m. kietos dangos aikščių: vidaus kelių, rikiuotės aikščių, tech. parko zona, parkavimo aikščių ir kt.
• Taip pat iškils ir kiti statiniai: sraigtasparnių aikštelės, inžineriniai tinklai, tvoros ir kt.

Dėl savo išskirtinio dydžio Rūdninkų karinis miestelis vystomas etapais. Pirmojo etapo vystymo metu iškils administracijos pastatai, karinės technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūra (sandėliai, aikštelės, remonto dirbtuvės, garažai technikai), sargybos pastatas, gyvenamieji bendrabučiai 600 karių apgyvendinimui, valgykla, kt. Pirmasis etapas apims beveik 56 tūkst. kv. m. teritoriją, rangos darbus atlieka Lietuvos įmonė „Eikos statyba“. Rūdninkų karinio miestelio I etapo darbai vyksta sparčiau nei planuota – 2026 m. pabaigoje planuojama šio etapo darbų pabaiga, kai sutarties terminas įpareigoja darbus pabaigti iki 2027 m. rugpjūčio.

Antruoju etapu bus kuriama visa likusi karinio miestelio infrastruktūra, kuri apims 170 ha teritoriją. Šis etapas vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu ir apims ne tik projektavimo ir statybos darbus, bet ir naujai sukurtos infrastruktūros, inžinerinių tinklų bei sistemų priežiūrą. Projekto įgyvendinimo terminas numatytas 15 metų, iš kurių 2,5 metų bus skirta projektavimui su ranga (vystymui), o 12,5 metų – miestelio priežiūrai ir paslaugų teikimui. 2026 m. sausio mėn. Krašto apsaugos ministerijoje pasirašytos sutartys su bendrovėmis UAB „Rudina“, UAB „VPSP B“ ir UAB „VPSP C“ dėl karinio miestelio Rūdninkų kariniame poligone II etapo statybų projekto įgyvendinimo.

Pagal su Vokietijos gynybos ministerija suderintus poreikius Rūdninkų karinio miestelio vystymas suskirstytas pagal prioritetus į du etapus, siekiant dalį Vokietijos brigados karių priimti anksčiau, nelaukiant viso projekto užbaigimo. Rūdninkų poligone kritinę infrastruktūrą planuojama užbaigti 2027 m., kas leis Vokietijos brigadai Lietuvoje laiku pasiekti pilną operacinį pajėgumą.

Visa Rūdninkų poligone sukurta karinė infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei, patikėjimo teise ją valdys, naudos ir disponuos Lietuvos kariuomenė.

Rukloje taip pat vystomi projektai, skirti Vokietijos brigados bei sąjungininkų reikmėms:

• Rukloje statomas strateginis „Aukštutinės Neries terasos“ infrastruktūros projektas – modernus karinis miestelis, skirtas 1000 pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir 2000 NATO karių. Kompleksas apims administracinius pastatus, gyvenamuosius objektus, logistinio aprūpimo infrastruktūrą, sporto ir mokymo erdves, medicinos punktą, valgyklą, laisvalaikio zonas bei visą reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Statybos vyks iki 2028 m., bendras biudžetas – apie 300 mln. eurų. Išlaidas Lietuva dalinasi perpus su Vokietija.
• 2025 m. Rukloje užbaigta ir atidaryta „Žemutinė Neries terasa” – Vokietijos finansuojama nuolatinė logistinė paramos bazė, skirta sąjungininkų technikos laikymui ir priežiūrai. Joje įrengtos remonto ir aptarnavimo dirbtuvės, sandėliai, plovykla, degalinė bei visa techniniam pasirengimui būtina įranga, kuri užtikrins, kad Lietuvoje dislokuotos NATO pajėgos visada būtų parengties būsenoje.
• Statomi amunicijos sandėliai;

Logistinio aprūpinimo infrastruktūra, skirta Vokietijos brigados reikmėms, vystoma ir kitose Lietuvos vietose.

Lietuva įsipareigojo ne tik sukurti tinkamą karinę infrastruktūrą Vokietijos kariams, bet ir pasirūpinti paslaugomis kartu su Vokietijos kariais persikeliantiems jų šeimų nariams. Siekiame, kad Lietuva taptų patrauklia vieta gyventi Vokietijos kariams ir jų šeimoms.

Pagrindinis dokumentas, kuris apibrėžia socialinių paslaugų, kurias Lietuva įsipareigojo suteikti Vokietijos kariams ir jų šeimos nariams, teisinį pagrindą yra Lietuvos ir Vokietijos 2024 m. rugsėjo 13 d. pasirašyta Bendradarbiavimo gynybos srityje sutartis.

Sutartyje numatyta, kad Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams būtų sudarytos gyvenimo ir mokymo sąlygos, mokesčių lengvatos, sveikatos priežiūra, galimybės steigti karinius objektus – karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas.

Šeimoms, kurios atvyksta į Lietuvą su vaikais, Lietuva įsipareigojo užtikrinti ugdymą vokiečių kalba mokyklose ir darželiuose, galimybes steigti Lietuvoje Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ugdymo įstaigas.

• Apgyvendinimas.
• Šiuo metu į Lietuvą persikeliantys Vokietijos kariai savarankiškai nuomojasi būstą Vilniaus mieste. Planuojama, kad Vokietijos kariai, persikeliantys į Lietuvą ilgam periodui (3 m.), gyvens karinėse teritorijose. Kariams, persikeliantiems į Lietuvą su šeimomis, ir toliau bus siūloma nuomotis būstą pagal savo poreikius laisvoje rinkoje Vilniuje ar Kaune. Būsto nuomą kariai apmoka patys.
• Švietimas.
  • Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. laikinoje infrastruktūroje – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) patalpose, adresu Ateities g. 44, Vilniuje – veiklą pradėjo vokiškas darželis ir vokiška mokykla „Deutsche Schule Vilnius“ (DSV). 2025 – 2026 m. m. ugdymas vyksta dviejuose atskiruose moduliuose, įrengtuose LASUC teritorijoje: viename dviaukščiame modulyje įsikūrė vokiška mokykla, o greta esančiame vieno aukšto modulyje – vokiškas darželis.
  • Pirmaisiais 2025–2026 mokslo metais vokiška mokykla vykdo tik pradinį ugdymą, o nuo 2026–2027 mokslo metų bus pradėtas ir vyresniųjų klasių ugdymas. Kol vokiškoje mokykloje nevykdomas vyresniųjų klasių ugdymas, atvykstančių karių vaikai lanko privačias tarptautines mokyklas. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. vokiškame darželyje ugdomi 44 vaikai, lietuviško darželio „Dainorėliai” vokiškoje grupėje – 10 vaikų, o mokykloje – 25 vaikas.
  • Nuo 2026 – 2027 m. m. vokiška mokykla plėsis ir darželis įsikurs ir renovuotose Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) patalpose.
• Šiuo metu Lietuvoje gyvena 81 Vokietijos brigados šeima ir 155 vaikais.
• Kauno A. Stulginskio mokykloje, kaip laikinas sprendimas, baigiamos įrengti vokiškos ikimokyklinio ugdymo grupės (80 vietų), skirtos vokiečių vaikams. Jų veiklą planuojama pradėti nuo 2026 m. balandžio arba rugsėjo, atsižvelgiant į Vokietijos poreikius.
• Ilgalaikėje perspektyvoje planuojama steigti vokiškus darželius-mokyklas Vilniuje ir Kaune. 2025 m. vasario mėn. patvirtintas nuolatinės infrastruktūros steigimas – vokiška mokykla-darželis Drujos g. Vilniuje ir Verkių g. 30 Kaune. Vilniuje planuojama naujos mokyklos statyba, o Kaune – buvusios „Žiburio“ pagrindinės mokyklos renovacija.
• Ugdymo klausimus koordinuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, už ugdymui tinkamos infrastruktūros paruošimą atsakingos Vilnius ir Kauno miestų savivaldybės.
• Sveikatos apsauga.
  • Karinis personalas. Iki 2027 m. Vokietijos karinio personalo sveikatos priežiūros paslaugos iš dalies teikiamos kariniuose daliniuose, taip pat Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose – privačiose ir / arba valstybinėse.
  • Civiliams darbuotojams ir jų šeimos nariams sveikatos priežiūra teikiama per Lietuvos civilinės sveikatos priežiūros sistemą. Galimi du būdai:
    • Asmenims, įtrauktiems į Vokietijos valstybinio sveikatos draudimo sistemą, taikomos bendrosios ES sveikatos draudimo taisyklės, t.y. Lietuvoje gyvenantys apdrausti ES piliečiai gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurias apmoka Lietuvos Valstybinė ligonių kasa (VLK).
    • Asmenys, kurie yra sudarę privataus sveikatos draudimo sutartį su privačia draudimo bendrove, gali sudaryti sutartį tiesiogiai su sveikatos priežiūros specialistu arba įstaiga, o privati sveikatos draudimo bendrovė kompensuos išlaidas.
  • 2027-2028 m. planuojama įsteigti pirminio lygmens karinį medicinos centrą. Naujajame centre Vokietijos brigados kariams bus teikiamos pirminio lygmens (šeimos gydytojo, odontologo ir kt.) paslaugos. Aukštesnio lygmens (gydytojų specialistų) paslaugos ir toliau bus teikiamos Lietuvos civilinėse įstaigose. Vokietijos brigados civiliam personalui ir šeimos nariams medicininės paslaugos yra teikiamos šalies civilinėse sveikatos priežiūros įstaigose.
• Susisiekimas.
• Planuojama, kad 2026 m. augs ir skrydžių skaičius į Berlyną, Miuncheną, Frankfurtą Haną, Kelną, Frankfurtą ir Dortmundą.
• Taip pat, bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija ir „LTG Infra“, bus tiesiama papildoma geležinkelio vėžė nuo Jašiūnų iki Rūdninkų karinio miestelio. Ši vėžė leis gabenti tiek sunkiąją techniką, tiek keleivius, todėl sustiprins karinio miestelio operacinius pajėgumus bei brigados karių susisiekimo su tarnybos vieta galimybes.
• Darbas.
• Kartu su kariais persikeliantys šeimų nariai ar partneriai turi galimybę įsidarbinti Lietuvoje. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukūrė informacinį polapį vokiečių kalba, kuriame pateikiama visa reikalingiausia informacija apie siūlomas darbo pozicijas Lietuvos darbo rinkoje ir apie savanorystės galimybes šalyje. Užimtumo tarnyba tiesiogiai bendrauja su potencialiais darbdaviais, organizuoja susitikimus, kviečia teikti darbo pasiūlymus į Lietuvą atvykstantiems Vokietijos piliečiams. Taip pat yra paskirtas kontaktinis asmuo, kuris suteikia individualias konsultacijos Vokietijos brigados šeimos nariams vokiečių kalba. Dėl galimybės Vokietijos piliečiams įsidarbinti Lietuvoje siūloma apsilankyti Užimtumo tarnybos puslapyje .