Pilietinio pasipriešinimo teisinio reglamentavimo nuostatos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Nacionalinio saugumo strategijoje, Lietuvos Respublikos karinėje strategijoje.
Rengimo pilietiniam pasipriešinimui tikslas – ugdyti visuomenės atsparumą, piliečių valią, žinias bei įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešinantis agresijai bei okupacijai.
Pilietinis pasipriešinimas yra dviejų rūšių:
- neginkluotas pilietinis pasipriešinimas yra piliečių dalyvavimas valstybės gynyboje naudojant nekarines, nesmurtines priemones;
- ginkluotas pasipriešinimas yra piliečių dalyvavimas valstybės gynyboje naudojant karines priemones.
Rengimo pilietiniam pasipriešinimui uždaviniai ir svarbiausios uždavinių įgyvendinimo kryptys:
- stiprinti visuomenės atsparumą – taikos metu suteikti žinių ir gebėjimų, kurie leistų piliečiams apsisaugoti nuo šiuolaikinių saugumo grėsmių ir efektyviai susidoroti su jų padariniais;
- stiprinti visuomenės pilietinę valią – taikos metu diegti vertybines nuostatas, kurios skatintų piliečių tapatinimąsi su valstybe ir pasitikėjimą ja, pilietiškumą ir patriotizmą, bendruomeniškumą, savanorišką rengimąsi valstybės gynybai ir pasiryžimą iškilus poreikiui prie jos prisidėti;
- ugdyti žinias ir įgūdžius neginkluotam pasipriešinimui – taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, leisiančius piliečiams prisidėti prie gynybos užduočių atlikimo ir ginkluotųjų pajėgų poreikių užtikrinimo neginkluotais veiksmais;
- ugdyti žinias ir įgūdžius ginkluotam pasipriešinimui – taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, sudarysiančius prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime ir sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui.
Rengimo pilietiniam pasipriešinimui prioritetai:
- atsparumo stiprinimas;
- pilietinės valios stiprinimas;
- švietimo sistemos visapusiškas įtraukimas, siekiant nuo mažens ugdyti atsparumą, pilietiškumą, bendruomeniškumą ir patriotizmą;
- tarpinstitucinis bendradarbiavimas;
- bendradarbiavimo su NVO stiprinimas ir jų potencialo naudojimas.