Birželio 16 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 11) bus minimos 125-osios brigados generolo Vlado Nagevičiaus gimimo metinės. Renginyje dalyvaus Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Valdemaras Sarapinas.
Brigados generolas Vladas Nagevičius buvo žymus valstybės ir visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos kariuomenės ir jos tradicijų kūrėjų.
Minėjimą rengia Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius, Kauno įgulos karininkų ramovė.
Minėjimo pradžia – 16 val.
Apie brg. gen. V. Nagevičių
Brigados generolas Vladas Nagius-Nagevičius – žymus valstybės ir visuomenės veikėjas – gimė 1881 m. birželio 17 d. Kretingoje muitinės tarnautojo šeimoje. Mokėsi Palangoje ir Rygoje. 1902 m. aukso medaliu baigė Aleksandro gimnaziją Rygoje ir įstojo į Peterburgo karo medicinos akademiją bei Peterburgo archeologijos institutą. 1905 m. jis dalyvavo Vilniaus seime, o grįžęs Palangon platino jo nutarimus, ragino mokinius nesileisti rusinamiems. Buvo suimtas ir kalinamas Šiaulių kalėjime.
1908 m., studijuodamas Karo medicinos akademijoje, V. Nagevičius įkūrė lietuvių medikų studentų organizaciją „Fraternitas Lituanica”, kuri vėliau išaugo į didelę korporaciją. Jos tikslas – išlaikyti lietuvybę ir tautinę kultūrą. 1910 m. V. Nagevičius baigė Karo medicinos akademiją ir buvo paskirtas į Baltijos laivyną. Plaukiojo karo laivais „Rian”, „Chrabryj”, „Slava”. 1917 m. Peterburge Lietuvių karių suvažiavime ir Lietuvių seime V. Nagevičius pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę. Tais pačiais metais V. Nagevičių perkėlė į Juodosios jūros laivyną. 1918 m. Kryme jis subūrė lietuvius pabėgėlius ir su jais grįžo į Lietuvą.
V. Nagevičius buvo vienas Lietuvos kariuomenės ir jos tradicijų kūrėjų. Su kitais Krašto apsaugos komiteto nariais įtikino Valstybės tarybos pirmininką A. Smetoną kuo greičiau kurti kariuomenę. Jis buvo pirmasis gydytojas savanoris. 1919 m. gruodį V. Nagevičius paskiriamas Lietuvos kariuomenės sanitarijos viršininku.
1920 m. V. Nagevičiui suteiktas generolo leitenanto laipsnis. V. Nagevičiaus iniciatyva įsteigtas Karininkų klubas, vėliau pavadintas Karininkų ramove. V. Nagevičius buvo Karininkų ramovės seniūnų tarybos pirmininku. Jo iniciatyva 1921 m. sausio 22 d. pasirašytas įsakymas kariuomenei dėl muziejaus steigimo. Vasario 16 d. – Nepriklausomybės dieną jis buvo atidarytas. 1936 m. vasario 16 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija atidaryta naujuose rūmuose. Vadovaujant generolui, muziejus tapo tautinių ir valstybinių švenčių vieta.
Įvairiapusiška V. Nagevičiaus veikla.
1905 – 1921 m. V. Nagevičius kasinėjo pajūrio kapinynus, svarbiausias – Pryšmančiai, Kretingos r.; tyrinėjimo medžiaga paskelbta knygoje „Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra VIII–XIII a.” 1931–1934 m. V. Nagevičius kasinėjo Apuolės ir Impilties piliakalnius. Apie šiuo tyrinėjimus jis skaitė pranešimus tarptautiniuose archeologų suvažiavimuose Londone ir Osle. 1923 m. jis įsteigė Lietuvos jūrininkų sąjungą, mokyklą. Po metų įkūrė Komitetą karo invalidams šelpti, įsteigė amatų dirbtuves, skaityklą, pastatė bendrabučius. Norėdamas padėti kariams ligoniams, generolas suorganizavo Moterų komitetą, kuris išaugo į Didžiosios kunigaikštienės Birutės draugiją. V. Nagevičius įsteigė Lietuvos pagražinimo draugiją, Gyvūnų globos draugiją. Įkūrė Lietuvių– suomių draugiją, buvo Estų–lietuvių, Latvių–lietuvių draugijų valdybos nariu. V. Nagevičius buvo Šaulių sąjungos centro valdybos nariu ir garbės šauliu.
V. Nagevičius buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinu, Vyčio Kryžiaus II rūšies II laipsnio ordinu, Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio jubiliejiniu medaliu, Šaulių žvaigždės ordinu, Artimui pagalbon I laipsnio kryžiumi, Lietuvos skautų sąjungos Svastikos ordinu. Be to, jis buvo apdovanotas Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Čekoslovakijos, Rumunijos ir Belgijos valstybiniais ir visuomeninių organizacijų ordinais ir medaliais.
Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. V. Nagevičius atleistas iš muziejaus viršininko pareigų. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Buvo Lietuvos aktyvistų fronto Kauno štabo patarėju, prisidėjo prie 1941 m. Birželio sukilimo. Brigados generolas buvo vienas iš LAF vadovybės atstovų, 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašiusių memorandumą apie „Lietuvos būklę vokiečių civilei valdžiai Lietuvoje veikti pradėjus”. Dalyvavo antinacinėje rezistencijoje ir buvo persekiojamas Gestapo. 1943 m. pasirašė po memorandumu, nesutikdamas su SS legiono formavimu Lietuvoje. 1944 m. įstojo į Vietinę Rinktinę, buvo Sanitarijos skyriaus viršininku. 1944 m. vasarą N. Nagevičius su žmona pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. išvyko gyventi į JAV. Mirė 1954 m. rugsėjo 15 d. ir buvo palaidotas Klivlendo kapinėse. 1995 m. V. Nagevičiaus ir jo žmonos palaikai perlaidoti gimtojoje Kretingoje.
2003 m. vasario 26 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos nutarimu V. Nagevičius po mirties pripažintas kariu savanoriu.
Sudarė K. Rickevičiūtė (Vytauto Didžiojo karo muziejus).
